Tai visos švietimo bendruomenės programa, skirta visoms savivaldybėms, visoms mokykloms ir visiems vaikams. Ja siekiama visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena. Siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas.
Kas gali dalyvauti programoje?
Programoje gali dalyvauti visos savivaldybės. Remdamosi situacijos vertinimu ir sutartais tikslais, savivaldybės, pasitarusios su bendruomenėmis, spręs, kurios mokyklos įsitraukia į programą pirmajame etape. Tikimės, kad joje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos – ar tai būtų pradinės, pagrindinės mokyklos, ar progimnazijos bei gimnazijos, kurios nevykdo mokinių priėmimo atrankos.
Iki kovo pabaigos savivaldybės pateiks sprendimą dėl dalyvavimo pirmojo programos etapo pirmame sraute. Pirmojo etapo metu, iki 2026 m., programos galimybėmis pasinaudos bent 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas, iki 2030-ųjų, – visos Lietuvos mokyklos – tūkstantmečio mokyklos. Skeptikus noriu nuraminti: tai nėra programa išskirtinėms mokykloms. Ji yra visoms, kad visos būtų stiprios.
Labai svarbu tai, kad ši programa bus pritaikyta kiekvienos savivaldybės poreikiams, atlieps konkrečios savivaldybės švietimo bendruomenės lūkesčius.
Per ateinančias aštuonias savaites savivaldybė turėtų pasirengti analizę, išryškindama savo švietimo situacijos stipriąsias ir tobulintinas sritis, ir priimti savivaldybės tarybos sprendimą dėl dalyvavimo programoje. Taip pat ji turi suformuoti projekto įgyvendinimo komandą. Būtų puiku, jei greta administracijos, švietimo centrų atstovų į projekto komandą būtų įtraukti ir mokyklų vadovai bei mokytojai, taip pat verslo ar kultūrinių organizacijų atstovai.
Visos programos metu savivaldybės nebus paliktos vienos. Jas konsultuos ir stiprins „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Per artimiausias aštuonias savaites jie surengs konsultacinių renginių ciklą: per susitikimus bus dar kartą aptariama programa, vyks reguliarios klausimų ir atsakymų sesijos, kiti renginiai.
Nors nustatytas kriterijus, kad priešmokyklinėse klasėse ir bendrojo ugdymo mokyklose, kurios nori dalyvauti projekte, turi mokytis ne mažiau kaip 1000 mokinių, mažos savivaldybės, kuriose nėra tiek mokinių, taip pat gali dalyvauti programoje, kooperuodamosi su didesnėmis.
Numatyta, kad programoje galės dalyvauti mokyklos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių. Toks mokinių skaičius nustatytas dėl to, jog norime užtikrinti investicijų prieinamumą kuo daugiau vaikų – sustiprinus vidutinio dydžio mokyklas, jų infrastruktūra, laboratorijomis, priemonėmis, neformalaus švietimo veiklomis galės naudotis ir kitų, mažesnių mokyklų mokiniai.
Savivaldybės, kurios nebus pasirengusios dalyvauti pirmajame programos sraute, bus kviečiamos dalyvauti programoje antruoju kvietimu po metų.
150 mokyklų – tik pradžia. Vėliau prie jų prisijungs dar daugiau. Taip palaipsniui visoms mokykloms, tiek kaime, tiek mieste, atsiras galimybė atsinaujinti. Atnaujinti ne tik mokyklos patalpas ar aplinką, bet pirmiausia – ugdymo metodus, mokytojų kompetencijas. Mokytojų profesinė kvalifikacija bus stiprinama per konsultacijas, stažuotes, mentorystę ir kitus aktyvius metodus, mokytojai įgytomis žiniomis turės pasidalyti su kolegomis.
Pagrindiniai principai: atvirumas ir bendradarbiavimas
Ši programa visų pirma buvo sumanyta kaip priemonė, padėsianti sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus tarp skirtingų mokyklų ar savivaldybių, padėsianti suvienodinti ugdymo kokybę miesto ir kaimo mokyklose. Po intensyvių diskusijų, kūrybinių dirbtuvių, susitikimų, kurie buvo surengti visose savivaldybėse, detalizuotos keturios pagrindinės tobulintinos švietimo temos: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM ugdymas.
Stiprinant įtraukųjį ugdymą mokyklos bus pritaikytos įvairių poreikių vaikams, tobulinama mokytojų kvalifikacija, stiprinamas komandinis mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų darbas, kuriama saugi ugdymosi aplinka kiekvienam vaikui. Lyderystę stiprins veikla, skatinanti mokyklos vadovo ir mokytojų didesnį įsitraukimą į mokyklos gyvenimą ir savarankiškumą, mokyklos bendruomenės telkimą, pozityvių bendruomenės tarpusavio santykių ir mokyklos mikroklimato kūrimą. Kultūrinio ugdymo plėtrai bus pasitelkiami menininkai, kūrėjai, kultūros ir meno institucijos, o STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos, menų) ugdymas bus stiprinamas ugdymo procese taikant inžinerinius, meninius elementus ir pan.
Šios kryptys turės atsispindėti kiekvienos savivaldybės parengtame pažangos plane, kuris atlieps tik tai savivaldybei būdingą švietimo situaciją. Pvz., galbūt savivaldybei reikia pastiprinti silpniausią grandį jos švietimo sistemoje – pradinį ugdymą, o kitai – labiau atkreipti dėmesį į tiksliųjų ar gamtos mokslų mokymą, nes šių dalyko mokinių žinios yra silpnos.
Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir investicijas gavusios „tūkstantmečio mokyklos“ su kitomis savivaldybės mokyklomis dalinsis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis.
Pirmas žingsnis – pažangos planas
Savivaldybės, kurios apsispręs dalyvauti pirmame programos etape, iki šių metų birželio parengs minėtą savivaldybės švietimo pažangos planą. Jame atsispindės savivaldybės švietimo sistemos būklė ir kaita, spręstinos problemos, siekiamo pokyčio tikslai, tobulintinos sritys ir joms reikalingos investicijos. Į šį planą bus įtraukti ir rodikliai, kuriuos savivaldybė turės pasiekti dalyvaudama programoje. Pvz., turės išaugti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos ir matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis, didėti švietimo pagalbą gaunančių ar neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių dalis ir kt. Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių tikslų ir rodiklių.
Nors programa nėra konkursinė, savivaldybių pažangos planai turės būti kokybiškai parengti, argumentuoti, orientuoti į ateitį, atitikti programos tikslus ir iš anksto numatytus vertinimo kriterijus. Programos įgyvendinimo kokybę stebės Europos socialinio fondo agentūros darbuotojai.
Konkreti investicija savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.
Liepą – rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus, kurių įgyvendinimas truks 2–3 metus.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra įrankis pasiekti tikslą – visiems vaikams užtikrinti pačias geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kur jie gyvena, ir sukurti naujos kokybės švietimą. Be atskirties ir paliktųjų paraštėse.
