Italijos stebuklas – pesto padažas: atsiradimo istorija, neįprastos versijos ir paprasti receptai

„Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje. Pastebime, kad pirkėjai ne tik dažnai jo ieško parduotuvių lentynose, noriai ragauja klasikines ir neįprastas šio padažo variacijas, ieško naujų skonių, bet ir patys eksperimentuoja savo virtuvėse“, – pasakoja V. Juodkazienė.

Pesto padažas pradėtas gaminti Genujoje, Šiaurės Vakarų Italijoje. Jo receptas pirmą kartą pasirodė 1860 metais, Giovan Battista Ratto kulinarinėje knygoje „Genujos virtuvė“. Originaliame recepte šio padažo sudėtį sudarė trinti česnakai, kedrinės pinijos, baziliko lapai, parmezano ir pekorino kietieji sūriai, jūros druska bei alyvuogių aliejus. Tačiau įvairūs istoriniai šaltiniai rašo, kad pesto padažas iš tiesų atsirado dar viduramžiais.

Legenda pasakoja, kad viename šalia Genujos įsikūrusiame vienuolyne gyveno vienuolis, kuris mėgdavo rinkti vaistažoles. Vieną dieną eksperimentuodamas jis baziliką sumalė kartu su kitais keliais ingredientais. Taip gautas pirmasis istorijos pesto, kuris palaipsniui buvo tobulinamas.

Pesto padažas visuomet buvo siejamas su Genujos miestu ir jo kultūra. Šiame mieste kas dvejus metus netgi vyksta pasaulio pesto čempionatas. Be to, pesto padažo entuziastų grupė planuoja padažą pateikti kaip kandidatą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Pesto – ne tik skanus, bet ir sveikas padažas, jame galima rasti daug vitaminų A, C ir geležies. Alyvuogių aliejuje yra nesočiųjų riebalų, kurie gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Pesto padaže taip pat galima rasti ir baltymų, kurie yra svarbūs formuojant stiprius kaulus ir raumenis bei yra būtini sveikai imuninės sistemos veiklai palaikyti. Pesto taip pat yra puikus kalcio šaltinis, vienoje porcijoje pesto gaunama 150 miligramų, arba apie 13–15 procentų suaugusio žmogaus dienos kalcio normos.

Ir nors klasikinis pesto padažo variantas yra gaminamas iš bazilikų, šio padažo, kaip ir dažno patiekalo, receptas patyrė įvairiausių transformacijų. Šiuo metu yra daugybė pesto padažo variantų. Jis gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, kale kopūstais ar netgi žaliaisiais žirneliais. Sicilietiškame pesto vietoj bazilikų naudojami pomidorai, o kedro riešutai pakeičiami migdolais. Aitrusis Kalabrijos pesto gaminamas iš keptų paprikų bei juodųjų pipirų.

V. Juodkazienė siūlo ir kelis neįprastus pesto padažo receptus, kurie nustebins netikėtais poskoniais. Šiuos padažus galėsite patiekti kartu su makaronais, užtepti ant itališkų sumuštinukų crostini arba pagardinti mėgstamos mėsos ar jūros gėrybių patiekalus.

1 česnako skiltelės

Žiupsnelio jūros druskos

25 g kedro riešutų

250 g juodųjų alyvuogių be kauliukų

Saujos šviežių petražolių

125 ml alyvuogių aliejaus

25 g smulkiai sutarkuoto parmezano

Į smulkintuvą sudėkite česnaką, jūros druską, tuomet įberkite kedro riešutų, sudėkite alyvuoges, petražoles ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų ir smulkiai tarkuotą parmezaną ir vėl viską gerai išmaišykite.

1 puodelio saulėje džiovintų pomidorų

1/3 puodelio migdolų

Kelių skiltelių česnako

Šviežių rozmarino lapų

Žiupsnelio druskos

Žiupsnelio juodųjų pipirų

Šlakelio aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus

Į smulkintuvą sudėkite česnaką, druską, pipirus, rozmarino lapelius, migdolus bei saulėje džiovintus pomidorus ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų. Skanaus!