Visų besirenkančių vakaro renginiui žvilgsnius traukė naujutėlė, dar medžiu tebekvepianti ąžuolo skulptūra, kurią meistriškai ir kruopščiai išdrožė vidukliškis menininkas Darius Janušauskis, o pastatė UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ Viduklės padalinio darbininkai ir ūkininkas Albinas Daunius. Nuoširdžiai jiems dėkojame. Tikimės, kad šis puikus koplytstulpis, pastatytas senojo, neatlaikiusio metų naštos ir nugriuvusio, vietoje stovės ilgai ilgai..
Šventės dalyvius romantiškai nuteikė svečių iš RRKC Sujainių kultūros namų – Ritos Guntarskienės vadovaujamo merginų šokio kolektyvo pasirodymas. Tokių žavių šokėjėlių mūsų senasis piliakalnis tikrai dar nėra regėjęs!
Vidukliškė istorijos mokytoja Eugenija Verygienė galėtų valandų valandas pasakoti apie praeitį – tiek daug faktų, datų ir taip vaizdingai perteikti gali tik žmogus, gyvenimą pašventęs mokiniams,, savo dėstomo dalyko – istorijos – pamokose skiepijęs jiems meilę Tėvynei. Šįkart mūsų gerbiama istorijos žinovė plačiau apsistojo ties Žemaitijos krikšto ir Viduklės parapijos įkūrimo tema.
Šventėje, kurią vedė RRKC Viduklėje renginių organizatarė Aiva Gailienė, išklausėme Viduklės seniūnijos seniūnės Daivos Ulinskienės sveikinimo ir padėkos žodį, plojome Ligitos Matelienės ir Gerdos Lapinskaitės duetui, kuris visuomet skamba labai įspūdingai, dvi dainas padainavo balsingosios ir visuomet pasitempusios, žavios vokalinio ansamblio “Ringė” moterys. Jų vadovė – Gerda Lapinskaitė.
Vaišinomės karšta arbata, sausainiais – vaišės gamtos prieglobstyje pasirodė itin gardžios. Visi šventės dalyviai sutartinai traukėme “Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”, prie dainavimo prisijungė ir negausus vyrų būrelis, jų stiprūs balsai dainai pridėjo spalvų ir skambesio.
Nusifotografavus bendrai nuotraukai prie naujojo koplytstulpio, paprašė leisti tarti žodį Pranas Laurinavičius. Jis paskaitė patriotinį eilėraštį iš savo visai dar neseniai pristatytos knygutės “Nuo Paliepių kalvos”, o pačią knygelę įteikė mokytojai Eugenijai Verygienei, gal juokais, o gal ir visai rimtai paraginęs ponią Eugeniją sėsti ir išguldyti savo sukauptas žinias į knygelę, o ją būtų galima pavadinti panašiai – “Nuo Viduklės Bakaniuko”.
Gęstant dienai, į namučius skirstėmės širdyse išsinešdami gražų bendrystės jausmą.
Angelė Šarkienė
Nuotraukos Angelės Šarkienės ir Alfonso Narbuto
