Pasak lektoriaus, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl bendruomenės nėra pakankamai stiprios, yra sovietmečio palikimas. Džiugu, kad tai keičiasi ir žmonės vis labiau nori jausti reikalingais ir įtrauktais, turėti prasmingą veiklą. Stiprios bendruomenės kūrimui reikalingi asmeniniai ryšiai bei asmeninis pavyzdys. Ir čia jungiamąja grandimi, padedančia žmonėms užmegzti ryšius, gali būti bendruomeninės organizacijos vadovas, o jo rodoma lyderystė ir asmeninis pavyzdys, skatinantis ir kitus imtis iniciatyvos, įsitraukti į bendras veiklas ir jaustis reikšmingais savo aplinkoje, svarbiu bendruomenės proveržio veiksniu.
Mokymai dalyviams sukėlė nemažai diskusinių klausimų: ką vadiname bendruomene, kai kalbame apie bendruomeninį darbą, kaip veikia ir kaip keičiasi bendruomenės, taikant įvairius darbo su bendruomene instrumentus? Į šiuos mokymų dalyvių klausimus lektorius atsakė ne tik teoriniais pagrindimais, bet ir konkrečiais praktiniais pavyzdžiais, kurie leido suprasti, kad bendruomenė nėra statinė struktūra, bendruomenė yra reiškinys, gimstantis gyvuose žmonių santykiuose. Bendruomenės augimui yra svarbūs keturi „ingredientai“: ryšiai, erdvėlaikis, veiklos ir išmanymas, kad bendruomeninio darbo praktikoje gali būti naudojami įvairūs instrumentai, padedantys žmonėms natūraliai kurti tarpusavio ryšius ir stiprinti bendruomeniškumą.
Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriaus salėje vykę mokymai yra viena iš 2023 m. spalio 17 d. Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybių pasirašytos bendradarbiavimo sutarties bendruomeninių organizacijų stiprinimo ir plėtojimo srityje priemonių.
