Pilotas gimė Molėtuose ir visą vaikystę iki mokyklos praleido pas senelius Bitlesių viensėdyje netoli Videniškių kaimo. „Čia tikriausiai ir buvo mano pilotavimo pradžių pradžia. Kiek prisimenu, mane labai traukė virš sodybos praskrendantys didžiuliai lėktuvai, kurie kartais skrisdavo visą dieną“, – susitikime tvirtino pilotas. Prie Videniškių prabėgdavo mokyklinės atostogos, kol tėvai išsiveždavo į Mažeikių rajone esančius Plinkšius. Vidurinę mokyklą Kęstutis jau lankė Molėtuose ir paskutinėse klasėse svajojo apie kosmonautiką.
Baigęs vidurinę mokyklą būsimasis pilotas sugalvojo stoti į Černigovo aukštąją karo lakūnų mokyklą ir 1977 m. išvyko į Ukrainą. Namiškius tai sukrėtė. Kaip vėliau sužinojo, močiutė netgi buvo užpirkusi mišias, kad tik neįstotų. Pasklidus žiniai, kad mokomųjų skrydžių metu žuvo du kursantai, Kęstutis nutarė stoti ne į karinę, o į civilinę aviaciją ir atsiėmęs dokumentus grįžo į Lietuvą. Čia teko paragauti mokytojo darbo, vairuotojo, bet svajonė tapti pilotu niekur nedingo. Galiausiai Kęstutis Zagreckas išvyko į Sasovo miestą Riazanės srityje. Ten baigė mokslus raudonu diplomu ir pagaliau pirmoji darbovietė – Kaunas, Aleksoto aerodromas. Pirmoji skraidymų žiema prasidėjo skraidinant lėktuvus į remonto įmonę Vinicoje, Ukrainoje, kol pagaliau prasidėjo karjera, kaip vado ir piloto durys atsivėrė į platųjį pasaulį.
Ilgas valandas leidžiant oro uostų laukimo salėse gimė idėja fiksuoti tą kasdienybę. Pilotui skrydžiai yra rutina, o žemės žmogui – kažkas pakylėto. Taip gimė knyga „Kelionės po pasaulį. Piloto dienoraštis“.
Renginio metu netilo užduodami klausimai, o knygų krūvelė pamažu tirpo, nes visi norėjo gauti piloto autografą. Esame dėkingi rašytojui Kęstučiui Zagreckui, kad pasidalino ryškiausiais epizodais iš savo gyvenimo ir padovanojo savo knygą mūsų bibliotekai. Palinkėsime jam taikaus ir giedro dangaus, ramių skrydžių.
