Priimtais pakeitimais reglamentuojamos asmeninės pagalbos poreikio nustatymo, asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, finansavimo ir apmokėjimo sąlygos.
Įstatyme asmeninis asistentas apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.
Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turės būti išklausęs įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą.
Asmeninės pagalbos poreikis bus nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurie yra būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsakys savivaldybių institucijos. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustatys socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikis bus nustatomas vieniems metams.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos bus mažesnės nei 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikės. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turės apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturės viršyti 20 proc. jo pajamų.
Priimtais pakeitimais nuspręsta atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Asmenys, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Tokiu atveju šie asmenys, kaip ir tie, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galės pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą.
Pagal naujas nuostatas bus nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai:
1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis;
2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turės rekomenduoti asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis gali kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai. „Minėta rekomendacija užtikrins vieno langelio principo taikymą gaunant informaciją apie neįgaliajam reikalingas specialiosios pagalbos priemones ir sudarytų galimybę užtikrinti lygias neįgaliojo ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes“, – teigia šios idėjos iniciatoriai.
Už naujas nuostatas balsavo 115 Seimo narių, prieš – 1. Seimo priimtos pataisos įsigalios 2021 m. liepos mėn.
