Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą unikalų nuotraukų rinkinį. Jį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų, fotografuotų nacių okupacijos metais. Kino teatrai 1942 m. buvo fotografuojami vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Rinkinyje – ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Animuotame nuotraukų filme žiūrovai gali susipažinti su 29 Lietuvos kino teatrų istorijomis. Tarp jų ir Raseinių „Romuva“. Visi šie kino teatrai veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais. Parodoje norėta parodyti, kad žmonės kiną žiūrėjo ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku. Kinas buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį. Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais.
Kino operatoriaus Kazio Lukšio iniciatyva pastatytas ir 1931 m. atidarytas kino teatras „Romuva“, kiną rodė ir laisvoje Lietuvoje, ir okupacijos metais. Kadangi K. Lukšys savo filmuotus kino siužetus apie Lietuvą nuolatos plukdydavo į Ameriką savo tėvynainiams, o „Romuva“ reikėjo rūpintis pastoviai, todėl jos vadovimui pradžioje paskirtas Povilas Gerkė, o nuo 1936 m. jį perėmė Cecilija Lukšienė. Karo metais ji išliko „Romuvos“ vedėja, o dukra Irena dirbo kasininke. Tačiau po karo sovietams vėl okupavus Lietuvą, C. Lukšienė ištremta į Sibirą. Nors iš tremties ji grįžo, tačiau jau nebe į savo namus.
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę dabarties žmonėms įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką – pasižiūrėti istorinį 1939–1944 m. filmą, patyrinėti laiko liniją, skirtingų metų kino afišas, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.
Paroda išsiskiria ir savo išoriniu piešiniu, kuriame galima matyti kino salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų aktorių likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.
Paroda, kuri įsikurs Raseiniuose, Nepriklausomybės gynėjų aikštėje, veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją bus galima ne tik specialiai, bet ir neplanuotai, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.
Paroda Raseiniuose viešės kovo 3 d. – balandžio 7 d.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija.
