Pasak organizatorių „Kiemas“ gimė iš noro suteikti paaugliams kitokio laisvalaikio galimybes, pasiūlant geriau pažinti savo kraštą – kitaip tariant savo kiemą, kuriame galbūt gimė, gyvena ir kažkada norės sugrįžti. „Aš pats esu kilęs iš mažo miestelio, kuriame buvo maža mokykla (dabar ją kiekvienais metais nori uždaryti). Vaikystės dienas leisdavau važinėdamas dviračiu ir maudydamasis ežere. Žinau kuo tokios vietos kvėpuoja, ką veikia ir ko stokoja jaunimas. Noriu grįžti į tokias vietas, tik su rimtesne misija. Sukurti jaunimui erdvę išleisti savo energiją prasmingai.“ – projekto sumanymo priežastimi dalinasi R. Klezys.
„Mane kaip kūrėją, pedagogą be galo domina jaunimas iš mažų vietų. Mane žavi jų socialiniai gebėjimai, drąsa, mokėjimas paprastų dalykų, tokių kaip pūsti garsus su žole, permesti ežerą su akmeniu, per visą kaimą pravažiuoti dviračiu ant vieno rato. Atrodytų tai nieko nuostabaus, tačiau su žmona turime tris vaikus, kurie mokosi tobulai. Tačiau tikrai sunkiau su tais dalykais, kuriuos labai lengvai daro kaimo vaikai. Ir čia galima būtų dėti ant svarstyklių, kas svarbiau ar turėti 9 iš matematikos ar perplaukti ežerą. Manau teisingai pakreipus jauną žmogų iš jo gali išaugti abiem atvejais nuostabus žmogus,“ – didmiesčio ir regiono gyventojų įgūdžius lygina dramaturgas.
Tuo tarpu aktorės Ievos Brikės patirtis visai kitokia – kilusi iš miesto, projekto aplinką ji patyrė naujai. Jai įsiminė mažos parduotuvėlės bei nuolatinis paukščių čiulbėjimas ir po jo sekanti tyla. Betygaloje ir Ariogaloje (čia reziduojantys menininkai gyveno) ji praleido penkias dienas. „Skiriasi ir socialinis audinys – visi vieni kitus pažįsta. Moksleiviai žino, kur kieno namai, kaip kas gyvena, kokios šeimos pas žmones yra: kas kiek turi vaikų, pas ką remontas, o pas ką svečiai atvažiavo. Tai suteikia specifinę aurą bendruomenei. Betygaloj labiau nei didesniame mieste jauti, kad esi iš kito pasaulio ir vienintelis nežinai kaip kas surėdyta. Iš kitos pusės, tas šviežias atėjūno žvilgsnis padeda bendruomenei persikrauti, atsinaujinti.“ – įžvalgomis dalinasi I. Brikė. „Manau, kad per tokio tipo projektus kaip „Kiemas“ susipažindama su jaunais žmonėmis ir su jais kurdama atsinaujinu ir pati, supurtomos mano „žinojimo lentynėlės“. Paaugliai yra labai drąsūs ir atviri, jų tyla iškalbinga. O ta „mandagumo kaukė“, kuria dažnai dengiasi suaugusieji, jaunimo tarpe pasitaiko labai retai. Tai puiki terpė pasitikrinti, rizikuoti, eiti į santykį kaip į ugnį,“ – atvirauja aktorė.
Pats Betygalos pasirinkimas buvo atsitiktinumas. Projekto sumanytojus nustebino, jog vos keturis šimtus gyventojų turintis miestelis turi gimnaziją. Tačiau kol atvyko čia su projektu, pastaroji jau buvo pagrindinė mokykla. Komanda ruošiasi tęsti savo darbus toliau. Susitikti su kitų miestelių jaunimu. Betygalai norisi palinkėti auginti, puoselėti ir saugoti jaunus žmones. Jie yra ateitis ir norės sugrįžti ten kur jų kiemas. Projektą „Kiemas“ įgyvendinti padėjo Raseinių rajono kultūros centras, Raseinių Rajono kultūros centras Betygaloje, Betygalos Maironio pagrindinė mokykla. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
