„Elektros energijos kainos pasiekė paskutinių 10 metų rekordines aukštumas ir fiziniams vartotojams realiai jau turėtų būti didesnės, nei taikomos dabar. Tuo atveju, jei dabartinis elektros kainų lygis didmeninėje rinkoje išsilaikys ar net reikšmingai didės, reguliuojama kaina gali būti išties apčiuopiamai koreguojama didėjimo kryptimi. Išteklių, žaliavų, prekių bei paslaugų kainas lemia situacija rinkoje. Jei kol kas atskiri vartotojai elektrą tarsi duoną perka skirtingose parduotuvėse, pati duonos kaina nors ir skiriasi, dėl to iš esmės reikšmingai kitokia netampa“, – sako M. Dubnikovas.
Šiaurės Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool“ elektros kaina rugpjūtį pasiekė 65,39 euro už megavatvalandę (MWh). Vos per mėnesį ji išaugo penktadaliu ir pasiekė vasaros rekordą. Paskutinį kartą panašų lygį didmeninės elektros kainos buvo pasiekusios 2011 metų žiemą.
Didžioji dalis Lietuvos buitinių vartotojų už elektrą vis dar atsiskaito reguliuojamu tarifu, išskyrus pačius stambiausius – jie laisvojoje rinkoje atsidūrė pernai. Dar viena didelė, maždaug 778 tūkst. fizinių elektros vartotojų grupė iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo elektrą pirks nuo kitų metų pradžios, o reguliuojamo tarifo zonoje dar kurį laiką išliks tik patys smulkiausi buitiniai elektros vartotojai.
Anot ekonomisto, elektros kainoms rekordiškai sukilus tikėtis jų krypties pasikeitimo neleidžia ir artėjantis šaltasis sezonas.
„Pernai pandemijos kiek pristabdyta pasaulio ekonomika auga, didėja ir energetiniai poreikiai. Šaltasis sezonas Šiaurės pusrutulyje yra ekonomiškai pats svarbiausias, todėl labai sunku tikėtis, kad artimiausiu metu energetikos išteklių kainos sumažės. Kartu tai reiškia, kad elektros brangimą, anksčiau ar vėliau, neišvengiamai pajus visos vartotojų grupės“, – prognozuoja ekonomistas.
Kitose energetinėse žaliavose matomas tam tikras stabilizavimasis – sustojo maisto žaliavų, kai kurių metalų kainų augimas, bet neaišku, kiek ilgam ir kol kas nėra signalų, kad jos galėtų pajudėti žemyn.
Vis dėlto, anot M. Dubnikovo, lokalius mažmeninių kainų skirtumus lemia rinkos žaidėjų dydis ir pajėgumas, nuolaidos, paslaugų paketo dydis bei jo kokybė. Tačiau bandyti įveikti pasaulines tendencijas būtų naivu, nes tai yra neįmanoma.
„Lietuvoje šiuo metu išlošė tie elektros vartotojai, kurie sutartyse su nepriklausomais tiekėjais fiksavo kainą. Tie, kurie rinkosi svyruojančią kainą, sumokės daugiau. Pasirinkimas yra sėkmės ir įžvalgų klausimas, nes kitu laikotarpiu ir kitomis aplinkybėmis gali susiklostyti ir priešingas variantas. Patys tiekėjai dar tik pradeda išnaudoti jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą ir galės pademonstruoti, kaip efektyviai geba dirbti, administruoti savo valdomą elektros energijos portfelį, siūlyti planus bei kitas paslaugas, kurios vartotojui padėtų taupyti ir gauti puikios kokybės aptarnavimą. Čia istorijos dar neturime, nes dar tik pradedame ją kurti”, – sako M. Dubnikovas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 1,65 mln. buitinių elektros vartotojų. Iš jų nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko 426,1 tūkst., arba 26 proc. Nepasirinkę dar naudojasi visuomeniniu elektros tarifu arba garantiniu tiekimu – 1,226 mln., arba 74 proc. buitinių vartotojų.
Į pirmą rinkos liberalizavimo etapą patekusieji jau beveik visi pasirinko savo tiekėją. Iš 97,8 tūkst. šio etapo vartotojų nepriklausomą tiekėją pasirinko 99 proc. šio etapo vartotojų, garantinis tiekimas užtikrinamas vos 1 procentui.
