Kai baterijos veikimas sulėtėja, dažniausiai vartotojai atsisako įrenginio ir perka naują vietoj to, kad pasinaudotų remonto galimybe ir pakeistų įrenginio bateriją bei išvengtų elektroninių atliekų.
„Turime pripažinti, kad norint pakeisti arba suremontuoti baterijas, kyla daug iššūkių. Pavyzdžiui, dėl suvirintų arba klijuotų baterijų korpusų neįmanoma pasiekti sugedusios dalies, o dėl programinės įrangos užraktų, ypač elektriniuose dviračiuose, ne kiekvienas gali imtis remonto. Baterijos pakeitimą ir įrenginio taisymą taip pat apsunkina atsarginių dalių ir įrankių trūkumas“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Baterijos gedimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių smulkiosios buitinės elektronikos problemų. Tyrimai rodo, kad 42 proc. išmaniųjų telefonų ir 27 proc. nešiojamųjų kompiuterių remontas yra susijęs būtent su baterijų keitimu.
„Kai daugumą gaminių baterijų negalima lengvai išimti, pakeisti ar pataisyti, sutrumpėja įrangos eksploatacijos laikas, prarandamos retos ir vertingos žaliavos, o vartotojai priversti išlaidauti. Kita vertus, realybė yra tokia, kad naujos technologijos ir didėjančios pajamos skatina vartotojus pirkti naujus modelius“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Vidutinis baterijos elektroniniuose gaminiuose veikimo laikas yra apie trejus metus. Be to, yra nemaža rizika sugadinti įrenginį remonto metu išimant iš jo bateriją. Taigi, dėl neveikiančios baterijos per anksti išmetama daug įrenginių.
Ką galima pakeisti?
Vienas iš būdų, kaip sumažinti išmetamų baterijų srautą, – naujus telefonus ar planšetinius kompiuterius parduoti su lengvai išimamais ir keičiamais akumuliatoriais.
Jei baterijas būtų lengva išimti ir pakeisti naujomis, daugiau jų būtų surenkama perdirbimui. Skaičiuojama, kad šiuo metu 80 proc. baterijų atliekų įrenginiuose išimama rankiniu būdu ir tai sukelia perdirbėjams sunkumų. Maža to, sugedusios baterijos tampa gaisro priežastimi jau perdirbimo procese.
„Nešiojamosios baterijos pas vartotojus, kaip rodo duomenys, gali užsibūti daugiau nei 5 metus, o įkraunamos – ir virš 10 metų. Tai nėra gera praktika, todėl skatintume nelaikyti jų namuose ar biuruose ir tinkamai jomis atsikratyti. Tokiu būdu būsime patys saugūs, o netinkamos naudojimui baterijos pateks pas šių atliekų tvarkytoją“, – sako EGIO ir GIA vadovė.
Pasak jos, gyventojai senas baterijas ir nenaudojamą smulkią buityje naudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali nemokamai priduoti į ja prekiaujančias mažmeninės prekybos tinklų parduotuves, į šios įrangos pardavėjų prekybos vietas arba gamintojų ir importuotojų įrengtas atliekų surinkimo vietas. Baterijos ir akumuliatorius reikėtų mesti į specialias talpas, kurių yra net ir mažame prekybos centre. Stambesnei buitinei technikai galima išsikviesti atliekų tvarkytoją į namus. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (jų visoje Lietuvoje yra arti 100) taip pat priima elektronikos atliekas iš gyventojų. Daugiau informacijos, kur, kaip ir kokiomis sąlygomis gyventojai gali priduoti elektronikos ir kitas atliekas, galima rasti www.atliekos.lt.
Elektroniniuose įrenginiuose, kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriaus pultelis, dantų šepetukas ar elektriniai žaislai, turi įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kuriuose yra pavojingų medžiagų. Netinkamas tokių gaminių ir baterijų šalinimas teršia aplinką, netaupo gamtos išteklių ir kelia pavojų žmonių sveikatai.
