Daugiausiai vitaminu D žmogaus organizmas apsirūpina saulėtomis vasaros dienomis, tačiau sukauptos vitamino atsargos greitai išsenka ir šaltuoju metų laiku jo ima trūkti. Pasirūpinti vitamino D šaltiniais, ypač ankstyvą pavasarį, rekomenduoja ir šeimos gydytojai, ir mitybos specialistai.
Be saulės, natūralus vitamino D šaltinis gali būti ir žuvis. Pavyzdžiui, 100 gramų šviežios lašišos yra 16 mikrogramų vitamino D, 100 gramų šviežios Atlanto silkės – apie 7,8–25 mikrogramų, 100 gramų skumbrės – 4 mikrogramai. „Žuvies verta valgyti bent kelis kartus per savaitę. Geriausia kiekvieną kartą rinktis skirtingą žuvį: liesą (baltą) ir riebią. Baltoje žuvyje yra daug visaverčių baltymų, iš jos pagaminti patiekalai – lengvai virškinami. O riebi jūrinė žuvis, pavyzdžiui, silkė, skumbrė, lašiša suteikia Omega3 riebalų rūgščių, kurių mums ypač reikia, tačiau pats organizmas negali jų pasigaminti“, – teigia dietistė V.Kurpienė, primenanti, kad Omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios imunitetui, nes padeda apsisaugoti nuo uždegimų, širdies ir kraujagyslių ligų.
Negana to, iš žuvies gaunamas natūralus vitaminas D, pasak dietistės, skatina kalcio įsisavinimą iš virškinamojo trakto, reguliuoja kalcio ir fosfatų metabolizmą ir lemia kaulų stiprumą bei raumenų jėgą. „Vitaminas D labai svarbus vaikams ir paaugliams, nes trūkstant šios medžiagos gali sutrikti augančių kaulų mineralizacija, kaulų struktūra gali tapti minkštesnė. O vyresniame amžiuje vitaminas D labai svarbus siekiant išlaikyti kaulų tankį ir išvengti kaulų lūžių. Nustatyta, kad jo trūkumas gali prisidėti prie osteoporozės atsiradimo“, – dalijasi V. Kurpienė ir atkreipia dėmesį į naujausius mokslinius tyrimus, rodančius, kad vitaminas D padeda išvengti arterinės hipertenzijos išsivystymo, vėžinių susirgimų ir kai kurių autoimuninių ligų.
Tai, kad žuvis vis dažniau tampa lietuvių raciono dalis, pastebi prekybininkai. „Šviežios žuvies paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga. Itin populiarios lašišos, skrosto karpio bei šamo įvairūs pjausniai, vaivorykštiniai upėtakiai, vilkešeriai ir dorados. Išplėstą šviežios žuvies asortimentą yra papildę tokios žuvys kaip arktiniai šalviai, plekšnės, didžiagalvės ir ledjūrio menkės“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Iš viso šviežios žuvies pardavimai per 2020 metus išaugo beveik trečdaliu.
Renkantis šviežią žuvį dietistė V. Kurpienė pataria atkreipti dėmesį, kad iš vienos stambios žuvies galima pasigaminti kelis skirtingus patiekalus. Pavyzdžiui, iš didelio karpio galima išsikepti šonkauliukus, ašakotą dalį sumalti ir pasigaminti paštetą, o iš galvos ir uodegos – išvirti gardžią sriubą.
„Siekdami išlaikyti maistinę vertę, gaminant žuvį venkite riebių padažų, nevoliokite miltų. Kepkite ne per aukštoje temperatūroje ir ne per ilgai, nes kitaip žuvis perkeps ir bus perdžiūvusi, o ne minkšta ir sultinga“, – pataria V. Kurpienė. Jos teigimu, jeigu žuvį virsite, troškinsite arba ruošite garuose, patiekalą pavyks pagaminti ir greitai, ir išsaugoti daugiau vertingų maistinių medžiagų, taip pat atskleisti tikrąjį žuvies skonį.
