Saugo ir stiprina sveikatą
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, rūpestis savimi šiuo metu tapo daugumos lietuvių prioritetu. Todėl, pasak jos, vis daugiau pirkėjų parduotuvių lentynose dairosi sveikatai naudingų produktų.
„Mūsų atliktos lojalių klientų apklausos rodo, jog per pandemiją ypač išaugo susidomėjimas subalansuota ir visaverte mityba. Pirkėjai vis dažniau atsižvelgia į perkamų produktų maistingumą, naudą organizmui, yra ypatingai reiklūs jų kokybei, natūralumui. Todėl mes kruopščiai rūpinamės klientams siūlomų prekių asortimentu, nuolatos užtikrindami aukščiausią kokybę už geriausią kainą. Tai pasiekiame plėtodami glaudžią partnerystę su Lietuvos ūkininkais, kurių dėka pirkėjams galime pasiūlyti ekologiškų ir mūsų šalyje užaugintų daržovių. Džiugu, jog jos tampa daugelio lietuvių mitybos pagrindu, nes yra būtinųjų vitaminų, naudingųjų medžiagų ir sveikatos šaltinis“, – akcentuoja E. Dapkienė.
Su tuo sutinka ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji ragina visus į savo kasdienę mitybą įtraukti kuo daugiau daržovių, kurių teikiamą naudą netruks pajusti kiekvienas. Anot maisto ekspertės, pavasaris yra puikus laikas mėgautis šiais produktais, nes derliaus metas lemia didžiausią šviežumą, kokybę, skonį ir maistingumą.
„Pastaruoju ypač išsiskiria lapinės daržovės, dar vadinamos vienu iš septynių pagrindinių superproduktų. Jos yra energijos, sveikatos, geros nuotaikos pagrindas, taip pat vitaminų, mineralų, organizmui būtinų naudingųjų medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, špinatai turi daugybę kalcio, geležies, antioksidantų, puikiai gerina smegenų veiklą, saugo imuninę sistemą. Tuo tarpu lapiniai kopūstai mažina kraujo spaudimą, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, o vienoje jų stiklinėje tėra vos 7 kalorijos. Todėl daržoves tiesiog būtina įtraukti į kasdienę mitybą. Be to, jas renkantis, lėkštėje reiktų sudėti kuo daugiau spalvų. Taip maistas atrodys gražiau ir labiau žadins apetitą. Kartu kiekvieną daržovių spalvą lemia vis kitoks antioksidantas, skirtingai bei teigiamai veikiantis sveikatą“, – pastebi B. Baratinskaitė.
Todėl, pasidalijusi šių produktų nauda sveikatai, maisto ekspertė siūlo dvi kulinarines idėjas, kuriomis vadovaujantis pavyks pasigaminti ypač gardžias bei organizmą praturtinsiančias salotas.
Gaivios ir sveikos salotos
Reikės: 300 g špinatų, pusės stiklinės graikinių riešutų, pusės pakelio fetos sūrio, 1 granato, ketvirčio svogūno, 3 valgomųjų šauktų balzaminio acto.
Špinatų lapelius nuplaukite, nusausinkite, sudėkite į salotų indą. Ant daržovių sudėkite supjaustytą svogūną, fetos sūrį, riešutus. Granato sėklas išimkite ir apibarstykite jomis salotas. Tuomet viską apšlakstykite balzaminiu actu, sumaišykite bei ragaukite.
„Šios salotos ypatingos dėl savo ingredientų. Jose visapusišką špinatų naudą papildo graikiniai riešutai bei granatai. Pirmieji yra tikras supermaistas smegenims, kartu gerinantis nuotaiką, užtikrinantis stabilų miegą. Tuo tarpu granatai mažina kraujospūdį, atkuria hormonų pusiausvyrą organizme, sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir netgi veikia kaip natūralus insulinas. Be to, šioms salotoms jie suteikia saldaus rūgštumo, todėl jos ir yra tokios išraiškingos, gaivios bei turtingos skonių“, – sako B. Baratinskaitė.
Saldžios ir spalvingos salotos
Reikės: poros persikų, poros slyvų, pusės šviežio agurko, pakelio mocarelos sūrio, saujos šviežio baziliko lapelių, šlakelio alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų.
Persikus, slyvas ir mocarelos sūrį supjaustykite griežinėliais. Tuomet kubeliais supjaustykite agurką ir salotas, kartu su bazilikais sudėkite į lėkštę. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite prieskoniais, viską išmaišykite ir skanaukite.
„Šios salotos netgi gali tapti puikiu desertu. Jos – natūraliai saldžios, išraiškingo skonio ir nustebins kiekvieną, ieškantį naujų kulinarinių idėjų. Nors daržovių čia yra mažiau, toks patiekalas taip pat praturtintas vitaminais bei organizmui naudingomis medžiagomis. Vien slyvose gausu mineralų, ląstelienos ir antioksidantų, leidžiančių sumažinti kai kurių lėtinių ligų tikimybę“, – tikina B. Baratinskaitė.
REKLAMA