„Savanorių jau trūksta visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo miesto dydžio. Nors per pastaruosius mėnesius sukaupėme nemažą savanorių rezervą – tačiau ne visi jie gali padėti darbo valandomis, kuomet jų rankų reikia labiausiai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Pasak jos, atsiveriantys verslai ir kitos veiklos sritys bei artėjanti vasara taip pat „atima“ iš vakcinavimo centrų dalį savanorių. Savanorių rankų prašosi ir ligoninės, kur pastaruoju metu padaugėjo covid-19 pacientų.
„Žmonės grįžta į darbus, kiti nori pasimėgauti atsidariusiais barais, sprogstančiais sodais, ir visi – atsikvėpti nuo ilgojo karantino. Ir tai natūralu, žmogiška bei suprantama. Tačiau taip pat svarbu, kad šią vasarą, be to, kad pailsėtume nuo ilgojo užsidarymo, dar padarytume ir reikiamus darbus – kad kitą žiemą vėl nereikėtų užsidaryti. Ir tik sėkmingas gyventojų skiepijimas leis kitą žiemą kvėpuoti lengviau. Todėl labai kviestume visus neabejingus Lietuvos žmones, kuriems tik leidžia jų užimtumas, rasti kelias valandas per savaitę savanorystei ir padėti savo miestams vakcinacijos procese“, – sakė K.Meidė.
„Šalies savivaldybėse iki šiol vykęs vakcinacijos procesas nebūtų buvęs toks veiksmingas be savanorių pagalbos. Įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose aukodami savo laiką savanoriai padeda gyventojams nuvykti į vakcinacijos vietą, reguliuoti srautus, kiek įmanoma užtikrinti saugumą ir daro daug kitų dažnai nematomų darbų, kurie padeda mums visiems judėti link viruso suvaldymo ir ankstesnio gyvenimo. Labai vertiname šių savanorių darbą ir kviečiame jų pavyzdžiu pasekti ir kitus“, – kvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, savanorių indėlis bus dar labiau reikalingas netrukus prasidėjus masinei visuomenės vakcinacijai.
Šiuo metu vakcinavimo centruose visoje Lietuvoje jau dirba daugiau nei 600 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių. Tuo tarpu planuojama, kad masinės vakcinacijos metu savanorių poreikis išaugs iki 1000 savanorių. Daugiausiai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių dirba Kauno mieste (apie 220 savanorių), Vilniuje (apie 170 savanorių) ir Klaipėdoje (apie 50 savanorių). Tačiau net ir tuose miestuose, kur savanorių pajėgos kiek mažesnės (pavyzdžiui, Šiauliuose – 34 savanoriai, Alytuje – 46, Visagine – 29), jie daro itin didelį pokytį vakcinacijos procesui.
„Žmonės, atėję skiepytis, neretai turi baimių, jiems nelengva susiorientuoti, kur ir kokius dokumentus pildyti, į kurią skiepijimosi kabinetą eiti ir ką daryti po to. Savanoriai, pasitikę skiepų centro ar poliklinikos lankytojus, padeda jiems susitvarkyti su šiuo procesu, o dažnai – ir su nerimu bei išgąsčiu. Savanorių darbas itin svarbus, ir jiems nuolat dėkojame ne tik mes, bet labai dažnais atvejais – ir skiepytis atėję žmonės“, – pasakojo K.Meidė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė kviečia nelaukti „masinės vakcinacijos“ ir registruotis į savanorius jau dabar. „Nors šiuo metu skiepijimo procesas dar nevadinamas „masine vakcinacija“, tačiau savo apimtimis jis toks jau yra“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.
Norintiems tapti savanoriais vakcinacijos centruose bei poliklinikose, nereikia turėti medicininio išsilavinimo, taip pat nėra didelių apribojimų amžiui (kviečiami savanoriai nuo 16 metų). Itin laukiama tų, kurie gali skirti savanorystei bent kelias valandas per savaitę dienos metu – galimai dirbančių ne pilną darbo dieną (arba pamainomis), tų, kurie dirba individualiai ar tokiose srityse, kuriose gali patys reguliuotis savo darbo valandas. Taip pat laukiama ir vyresnių klasių moksleivių bei studentų. Visi būsimi savanoriai praeis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymus, bus pasirūpinta jų saugos priemonėmis darbo vakcinacijos centruose metu.
Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti Raudonojo Kryžiaus savanoriu ir padėti savo miestui vakcinacijos procese, rasite čia.
Apie Raudonąjį Kryžių
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.
Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.
