Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje 2020 m. buvo registruota 124 600 bedarbių – 35,5 proc. daugiau nei 2019 m., kai darbo neturėjo 92 tūkst. šalies gyventojų. Tuo tarpu registruotų darbo neturinčių neįgaliųjų skaičius augo beveik 89 proc. – nuo 10 tūkst. 2019 m. iki 19,4 tūkst. 2020 m.
Rasti darbą neįgaliesiems kliudė ne tik prastėjanti situacija darbo rinkoje, kai dėl sustabdytos veiklos ar mažėjančių užsakymų ne vienai įmonei teko leisti darbuotojus į prastovas, bet ir nerimas dėl koronaviruso. Situaciją pablogino ir praėjusiais metais priimtos socialinių įmonių įstatymo pataisos.
Bijojo rizikos užsikrėsti
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės personalo skyriaus vadovės Linos Keršytės, neįgaliųjų integracija į darbo rinka yra vienas iš kertinių sveikos visuomenės aspektų.
„Dirbantys neįgalieji gali realizuoti save profesine prasme, megzti socialinius ryšius, neprarasti savivertės ir jaustis visateisiais visuomenės nariais. Dirbti neįgaliuosius motyvuoja noras tiek būti reikalingiems, tiek gyventi oriai – gauti didesnes pajamas nei nedarbingumo išmoka ir užsidirbti didesnę senatvės pensiją“, – teigia L. Keršytė.
Pandemijos metu sveikatos priežiūros įstaigose trūkstant įvairaus profilio darbuotojų LSMU Kauno ligoninė nestabdė neįgaliųjų įdarbinimo, tačiau susidūrė su negalią turinčiųjų nenoru dirbti dėl didesnės rizikos užsikrėsti koronavirusu.
„Karantino metu tiek sveikų, tiek negalią turinčių darbuotojų pasiūla buvo gerokai mažesnė, naujų darbuotojų teko ieškoti intensyviau. Nemažai potencialių darbuotojų vengė darbo gydymo įstaigoje vien dėl užsikrėtimo rizikos – ypač tai buvo aktualu vyresnio amžiaus asmenims, kurių tarp neįgaliųjų yra daugiausia“, – komentuoja L. Keršytė.
Dėl pandemijos prireikė ir papildomų mokymų – siekiant užtikrinti saugumo reikalavimų laikymąsi, visi nauji sveikatos priežiūros darbuotojai buvo supažindinti su infekcijų prevencija, teisingu asmens apsaugos priemonių dėvėjimu. Dalis mokymų buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje dirba 112 negalią turinčių žmonių.
Sumažėjus užsakymams teko veržtis diržus
Siuvimo paslaugas teikiančioje, socialinės įmonės statusą turinčioje „Atropoje“ 60 proc. darbuotojų sudaro klausos negalią turintys asmenys. Iki pandemijos įmonė įdarbindavo po 1-2 neįgaliuosius per mėnesį, šiai prasidėjus teko rūpintis esamų darbo vietų išsaugojimu.
„Nerimą kėlė ne tik epideminė situacija, bet ir užsienio partnerių stabdomi užsakymai. Užsidarant viešojo maitinimo sektoriui, kuriam siūdavome didžiąją dalį užsakymų, staiga nebeturėjome kam siūti. Praėjusiais metais įmonę išgelbėjo tik tai, kad radome naują užsakovą Rygoje apsauginių kaukių siuvimui ir kad vyresnio amžiaus darbuotojų prašymu dalį jų išleidome į prastovas.
Šiuo metu užsakymų turime, bet jų kiekis neprilygsta iki pandeminiam lygiui – ką anksčiau siūdavome tūkstančiais vienetų, dabar siuvame šimtais. Užsakovai ieško siuvimo įmonių Bulgarijoje, Makedonijoje ir kitose žemesnį pragyvenimo lygį turinčiose šalyse, kurios gali pasiūlyti mažesnę paslaugų kainą“, – komentuoja įmonės vadovė Dalia Kučinskienė.
Įmonės situaciją pablogino ir nuo 2020 m. liepos įsigaliojusios socialinių įmonių įstatymo pataisos, nurėžusios pusę iki tol gautų subsidijų neįgaliųjų darbo užmokesčiui kompensuoti – pablogėjus finansinei situacijai, teko atsisveikinti su 12 darbuotojų, kuriems, pašnekovės žiniomis, kol kas nepavyko įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tolesni darbuotojų išlaikymo ir įmonės veiklos planai yra gana pesimistiški.
Darbo galimybės priklauso nuo turimos negalios
Prie iššūkių neįgaliesiems susirasti darbą prisideda ir turimos galimybės bei darbdavių siūlomos darbo sąlygos – dėl turimos negalios ne visi darbai yra prieinami.
„Psichinę negalią turintis žmogus dažniausiai gali atlikti mažiau kvalifikuotus darbus, pavyzdžiui, rūbininko ar pagalbinio darbininko. Fizinė negalia kiek mažiau riboja kvalifikuoto darbo variantus, bet kokiu atveju kiekvienas neįgalusis adekvačiai vertina savo galimybes ir dažniausiai dairosi tokių darbų, kuriuose jaustųsi kiek galima komfortiškiau ir nepatirtų papildomo streso bei nepatogumų“, – sako LSMU Kauno ligoninės personalo vadovė.
Pašnekovei pritaria „Atropos“ vadovė – pandemija išryškino neįgaliųjų įdarbinimo skaudulius.
„Net ir įprastais laikais neįgaliesiems įsidarbinti yra gerokai sunkiau nei negalios neturintiems asmenims – per pandemiją ši situacija dar aštresnė, kai darbo netenka ir sveiki darbuotojai. Pelno siekiančioms įmonėms neįgalieji yra našta, nes nesukuria tiek vertės, kiek atsieina jiems mokama minimali alga su visais mokesčiais“, – tvirtina D. Kučinskienė.
