Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentuoja, kad žala, padaryta šiais nusikaltimais, yra itin didelė – kasmet Europos Sąjunga netenka 60 milijardų EUR dėl PVM sukčiavimų, 500 milijonų EUR vertinama žala dėl sukčiavimo pažeidžiančio ES finansinius interesus.
„Lietuva visada nuosekliai palaikė idėją stiprinti ES kovą su finansiniais ir korupciniais nusikaltimais, nes nusikaltimų pėdsakai dažnai peržengia nacionalines valstybių sienas. Tikimės, kad tarptautinės priemonės padės mūsų šaliai dar sėkmingiau aptikti ir demaskuoti nusikalstamas schemas, kenkiančias šalies ekonomikai ir finansams“, – pabrėžia E. Dobrovolska.
Ši nauja Europos Sąjungos įstaiga taip pat galės tirti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą saugant Europos Sąjungos turtą, pajamas ir išlaidas. Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus.
Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, šių dienų realybė, pandeminis laikotarpis, dar kartą patvirtina, koks mums visiems yra svarbus skaidrumas finansų srityje, viešuosiuose pirkimuose.
„Šiuo metu Lietuvą pasiekia ir ateityje numatomos didžiulės piniginės lėšos iš Europos Sąjungos, skirtos įvairių valstybės sričių tobulinimui, paramai, todėl siekiant apsaugoti šiuos interesus labai svarbus ne tik Lietuvos prokurorų darbas, bet ir naujai sukurto teisinio instrumento panaudojimas“, – teigia N. Grunskienė.
Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais. Į ją pirmajai kadencijai buvo paskirti 22 Europos prokurorai. Lietuvai šiose pareigose atstovaus buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna.
Tomo Krušnos teigimu, nuo šiol startuoja viršvalstybinė vieninga baudžiamojo persekiojimo sistema, kuri tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys nepriklausomai nuo Europos Komisijos, ES institucijų bei valstybių narių.
„Iki šiol nusikalstamas veikas, susijusias su finansiniu sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu, tyrė ir baudžiamąjį persekiojimą vykdė tik nacionalinės institucijos ir jos galėdavo veikti tik savo valstybių teritorijose, tuo tarpu Europos prokuratūra, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, tirs ir bendradarbiaus su tokiomis europinėmis organizacijomis, kaip Eurojustas, OLAF, Europolas, todėl ši plataus masto veikla leis ne tik operatyviau vykdyti tarpvalstybinį baudžiamąjį persekiojimą, bet ir pasiekti didesnio veiksmingumo tiriant tokius nusikaltimus, – pabrėžia T. Krušna.
Paskirti ir trys Europos deleguotieji prokurorai, kurie betarpiškai funkcijas vykdys savarankiškame biure Lietuvoje. Tai buvę Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vytautas Kukaitis bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Lietuvoje dirbsiantys prokurorai penkerių metų kadencijai yra įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turi nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.
Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi, kuri kartu su 22 Europos prokurorais dirbs Liuksemburge.
“Šiandien turime kovoti su sukčiavimu naudojant ES lėšas naujomis priemonėmis ir tikimės didesnio veiksmingumo. Dabar mūsų užduotis – sukurti stiprią ir veiksmingą instituciją, kuria pasitikėtų Europos piliečiai ir kuri galėtų apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir prisidėti prie teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo”, – teigia vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi.
Kitose Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiose bendrijos šalyse iš viso dirbs 140 Europos deleguotųjų prokurorų.
