Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo narys, istorikas V. Rakutis internetiniame portale paskelbė straipsnį „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, kuriame galbūt viešai skatino neapykantą žydams dėl jų tautybės, taip pat galimai neigė Holokaustą. Pareiškėja prašė įvertinti, ar straipsnyje paskelbtais teiginiais nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) ir 170-2 str. 1 d. (Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. ir 170-2 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu pareiškimo nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad istorikas V. Rakutis, rengdamas ir š. m. sausio 27 d. publikuodamas straipsnį „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, neturėjo tikslo skatinti neigiamą visuomenės reakciją į žydų tautybės asmenis, kurstyti neapykantą bei nesantaiką ar tyčia viešai neigti Holokaustą. Straipsnyje jis nurodė eilę praeities istorinių faktų, analizavo Holokausto priežastis, tam tikrais aspektais išsakė savo nuomonę bei siekė inicijuoti diskusiją šio reiškinio vertinimui.
Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad V. Rakučio veiksmuose nėra tyčios, o nesant būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – šiuo atveju tiesioginės tyčios, ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas.
Šis prokuroro nutarimas įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
