„Labai svarbu, kad besilaukianti moteris ar jos vyras, atėjęs į vaistinę kokio nors preparato, būtinai informuotų, kad moteris laukiasi ar gali būti pastojus. Nėštumo metu yra labai siauras galimų preparatų asortimentas“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Apsilankyti pas odontologą ir judėti
Vaistininkės teigimu, retai pabrėžiama, kad prieš nėštumą reikėtų apsilankyti pas odontologą, mat nėštumo metu nuskausminamieji negalimi, ypač pirmąjį trimestrą.
„Kiekvienas esame jautę dantų skausmą, o įsivaizduokite, jei juos ir tvarkytų be nuskausminamųjų. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai tenka tvarkyti dantis, bet situacija būna itin komplikuota, tad geriau to išvengti“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.
Vaistininkė pataria atlikti kraujo tyrimą, kuris parodytų, ar netrūksta mikroelementų. Nėštumo metu vitaminų sąnaudos padidėja, todėl jei jų trūksta jau prieš nėštumą, tai jo metu trūkumas tik didės ir tai sąlygos prastą nėščiosios savijautą.
„Ir, žinoma, folio rūgštis (vitaminas B9), apie kurią dažniausiai kalbama. Rekomenduojama folio rūgštį pradėti vartoti bent 1 mėnesį iki pastojimo, bet jei yra galimybė – prieš pusmetį ar metus. Ji sumažina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų vystymosi ydų riziką“, – sako ji.
Pasak G. Tautkevičienės, nėštumas yra didelis iššūkis mūsų organizmui, todėl fizinis pasirengimas taip pat labai svarbus. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas – 150-300 minučių per savaitę.
„Tai gali pasirodyti daug, jei nesame pratę. Pradžioje galime pradėti nuo mažesnės trukmės, po to fizinę veiklą vis ilginti. Tai gali būti vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, joga, plaukiojimas ir kitos patinkančios veiklos. Bet būtina nepamiršti ir poilsio – palaikyti miego režimą, kad organizmas pailsėtų prieš jo laukiantį iššūkį, kol dar yra galimybė“, – šypsosi vaistininkė.
Mažiau streso – didesnė tikimybė pastoti
Hormonines kontraceptines priemones reiktų nutraukti tuo metu, kai jau planuojamas nėštumas. Tai padarius netrukus pasirodo mėnesinės – tai signalas apie būsimą ovuliaciją ir galimybę pastoti. Anot G. Tautkevičienės, kai kurios moterys pastoja iš karto, kai kurioms tai užtrunka – ir vienu, ir kitu atveju tai yra normali organizmo reakcija. Medikų teigimu, pastojimas gali užtrukti ir iki metų, vėliau jau reikia kreiptis į specialistus.
„Vienas iš sėkmingų būdų pastoti – gebėti valdyti stresą. Tikriausiai esate ne kartą girdėję, kad poros dažnai pastoja atostogų metu, kai yra atsipalaidavę. Todėl jei dirbate daug streso keliantį darbą arba šiuo metu gyvenimo aplinkybės kelia įtampą, tai yra puikus metus išmokti sumažinti streso lygį. Tam pagelbėti gali vaikščiojimas, bėgiojimas, joga, meditacija ar kitos praktikos“, – akcentuoja vaistininkė.
Kalbant apie mitybą, svarbu užtikrinti reikiamų vitaminų ir mineralų kiekį. Jei mažai valgoma augalinės kilmės maisto, pasak jos, gali susiformuoti vitaminų trūkumas. Skaidulinės medžiagos taip pat labai svarbios sklandžiam virškinimui – jos užkirs kelią vidurių užkietėjimo problemai vėlesniais nėštumo mėnesiais.
„Vaisingumui teigiamos įtakos turi pakankamos vitaminų atsargos – ypač B grupės vitaminai, vitaminas D, C, E, selenas, cinkas, kofermentas Q10, L-karnitinas (amino rūgštis), omega-3, geležis. Daugelį jų galima gauti ir su maistu“, – pažymi G. Tautkevičienė.
Persistengti taip pat įmanoma
Pasak „InMedica“ klinikų tinklo gydytojos akušerės ginekologės ir gydytojos genetikės Marijos Bakšienės, vis dažniau ginekologo kabinete apsilanko moterys, norinčios pasikonsultuoti prieš planuodamos pastoti.
„Dažniausi klausimai būna, ar reikalinga atlikti kokius nors tyrimus, kokius maisto papildus vartoti, kaip keisti mitybą. Su kiekviena paciente individualiai aptariame kylančius klausimus ir džiaugiamės atsakingu požiūriu į būsimą nėštumą. Labai kviečiu moteris prieš pastojant užsukti pas gydytoją ginekologą profilaktiškai pasitikrinti, atlikti gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą“, – teigia ji.
Ginekologė pasakoja, kad jai tenka susidurti su ypač atsakingais būsimais tėvais, kurie dėl per didelio rūpesčio persistengia: drastiškai keičia gyvenimo būdą, meta svorį, profilaktiškai atlieka brangius tyrimus, imasi griežtos mitybos planų, vartoja gausybę papildų ir „dirba“ kiekvieną naktį.
„Tokie staigūs ir dideli pokyčiai sukelia tiek fizinį stresą organizmui, tiek psichologinę įtampą, o tai smarkiai pakiša koją pastoti. Daugybę kartų girdėta, bet neišgirsta tiesa: reikia atsipalaiduoti ir mėgautis meile poroje, o nėštumas ateis pačiu tinkamiausiu laiku“, – pabrėžia M. Bakšienė.
Nėštumas – iššūkis net ir sveikam organizmui
Nėštumo planavimo tikslas, anot medikės, yra sukurti kiek įmanoma sveikesnę aplinką vaisiui vystytis, išvengti apsigimimų ir patologinių nėštumo būklių. Nors dauguma moterų susilaukia sveikų vaikų ir kruopščiai neplanuodamos nėštumo, atsakingas pasiruošimas didina sveiko vaikelio ir sklandaus nėštumo tikimybę.
„Pirmas žingsnis, labiausiai didinantis galimybę pastoti – apskaičiuoti ovuliacijos laiką. Esant 28 dienų ciklui, ovuliacija dažniausiai įvyksta 12-14 ciklo dieną. Reikėtų planuoti lytinius santykius šiuo laikotarpiu, taip pat kelias dienas prieš ir kelias dienas po numatomos ovuliacijos. Jei moters ciklas nereguliarus, vaistinėje galima įsigyti ovuliacijos testų, kurie padės nustatyti vaisingiausias dienas, arba turėti reguliarius lytinius santykius viso moters ciklo metu“, – rekomenduoja M. Bakšienė.
Būsimoms mamoms ginekologė pataria atsižvelgti į lėtines ligas: cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, inkstų, skydliaukės, širdies ligas.
„Dažnai girdime posakį, kad nėštumas nėra liga, tačiau vaikelio išnešiojimas yra didelis iššūkis net sveikam moters organizmui. Lengvos eigos lėtinės mamos ligos gali būti gerai toleruojamos, tačiau dauguma ligų per nėštumą pasunkėja. Dėl to verta pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju specialistu, aptarti galimas rizikas, ligos eigą, galbūt pakoreguoti gydymą saugesniais vaistais. Verta įsitikinti, ar būsima mama persirgusi raudonuke, vėjaraupiais, nes šios infekcijos, jei užsikrečiama nėštumo metu, sukelia vaisiaus apsigimimus. Jei moteris nesirgusi šiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti, o pastoti praėjus mėnesiui nuo vakcinacijos“, – patarimus vardija ji.
Anot M. Bakšienės, reikėtų visai atsisakyti alkoholio ir rūkymo, riboti cukrų, kofeiną, vengti nepasterizuoto pieno, žalios ar pusžalės mėsos gaminių. Rekomenduojama nevartoti stambių jūrinių žuvų dėl sunkiųjų metalų, o daržovės ir vaisiai turi būti plaunami labai kruopščiai.
