Šią savaitę, artėjant didžiosioms metų šventėms, nusprendėme paklausti:
Kurią šventę Jūs švenčiate labiau – Kalėdas ar Naujuosius metus?
Metų pabaiga daugeliui tampa ypatingu laikotarpiu – vieniems tai ramybės, šeimos ir tradicijų metas, kitiems – naujų pradžių simbolis, lydimas šventinės atmosferos ir triukšmingo sutikimo. Siekdami geriau suprasti šias nuotaikas, kalbinome bendruomenių ir kultūros atstovus bei kvietėme savo skaitytojus dalyvauti balsavime.
Kalėdų prasmė ir ramybės paieška
Silvija Čižaitė-Rudokienė, Šiluvos piligrimų centro vadovė
Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija pabrėžia, kad Kalėdos turi gilią prasmę, kuri gerokai pranoksta tik metų pabaigos šventės simboliką ar išorinį puošimą. Anot jos, Adventas nėra vien pasiruošimas eglutėms ar dovanoms – tai metas, kai žmogus kviečiamas sustoti, susikaupti ir prasmingai laukti Kristaus gimimo. Tai laikas, kai svarbu ne tik fizinė aplinka ar šventiniai atributai, bet ir vidinis pasiruošimas: susitaikymas su savimi, dėmesys artimiesiems ir ramybės atradimas kasdienybėje.
„Šv. Kalėdų prasmė kur kas gilesnė ir neapsiriboja jaukumu ar dovanomis. Jas išgyvename tuomet, kai leidžiame sau nurimti, laukti ir įžiebti širdis,“ – sako Silvija.
Šiluvoje laukimas prasmingas tiek išorinėje aplinkoje, tiek vidiniame gyvenime. Bendruomenė puošia miestelį, organizuoja rekolekcijas, Advento sekmadienių popietes, Kalėdaičių kepimo edukacijas, susitikimus su parapijos atstovais ir gyventojais. Visi šie veiksmai padeda žmonėms atrasti ramybę ir tikrąją šventės prasmę, leidžia pabūti kartu, dalintis džiaugsmu ir šviesa, kuri skrodžia ne tik miestelį, bet ir širdis.
Silvija atkreipia dėmesį, kad žmonių poreikis ramybei, susikaupimui ir vidinei tylai šiuo laikotarpiu ypač didėja, o Naujieji metai neprivalo būti tik šampano burbuliukų ir fejerverkų laikas. Tai gali būti metas apmąstymų, padėkos ir susitikimo su artimaisiais, kai svarbiausia – ne triukšmas, o prasmingas bendravimas ir vidinė pusiausvyra.
„Jei kada pristygtumėte prasmės ar nuvargtumėte nuo netylančios muzikos, o tamsūs vakarai įsikurtų ne tik už lango, bet ir širdyje – atvykite į Šiluvą, čia viltis neapgauna,“ – tokią žinutę Raseinių krašto žmonėms siunčia Silvija.
Jos teigimu, šventės išgyvenimas priklauso nuo gebėjimo sustoti, leisti sau laukti ir pasinerti į prasmingą bendrystę su artimaisiais, nes tik tuomet Kalėdos tampa ne tik tradicija, bet ir tikru dvasiniu patyrimu, suteikiančiu ramybės, šviesos ir džiaugsmo kiekvienam žmogui.
Kalėdos – bendruomeniškumo laikas
Justas Dargevičius, Raseinių kultūros centro direktoriaus pavaduotojas kultūrinei veiklai
Pasak Justo Dargevičiaus, tiek Kalėdos, tiek Naujieji metai Raseinių gyventojams turi savitą reikšmę, tačiau kultūros centro veikla daugiau orientuota į Kalėdų laikotarpio renginius. Kiekvienais metais organizuojamos Kalėdų eglės įžiebimo šventės, Advento popietės, susitikimai su Kalėdų Seneliu vaikams, kalėdinės edukacijos bei koncertai.
Naujųjų metų sutikimas rajone dažniausiai vyksta individualiai arba šeimose, o centrinių renginių organizavimas yra mažesnis. Kultūros centras, pasak Justo, siekia, kad gyventojai turėtų galimybę prasmingai sutikti Naujus metus savo artimųjų rate arba bendruomenės iniciatyva.
Per pastaruosius kelerius metus pastebima, kad raseiniškiai vis aktyviau dalyvauja kultūriniuose renginiuose, kurie ne tik pramogauja, bet ir stiprina bendruomeniškumą bei šventinę nuotaiką. Didėja susidomėjimas renginiais, vykstančiais ne tik mieste, bet ir rajono miesteliuose bei kaimuose, kas rodo gyventojų poreikį, kad kultūra būtų prieinama visiems.
„Linkime, kad šis laikotarpis būtų kupinas ramybės, artimųjų šilumos ir prasmingų susitikimų. Kultūra gyva tik su Jumis,“ – sveikinimus perduoda Raseinių rajono kultūros centro kolektyvas.
Gyventojų balsavimas: Kalėdos – svarbiausia metų šventė
Portale manoRaseiniai.lt vykęs balsavimas atskleidė, kad daugumai Raseinių krašto gyventojų artimiausios yra būtent Kalėdos:
-
Kalėdas – mėgstu Kalėdų džiaugsmą ir šeimos tradicijas – 46,15 %
-
Abi šventės yra svarbios vienodai – 23,08 %
-
Naujuosius metus – labiau patinka Naujųjų metų šventinė atmosfera – 15,38 %
-
Neturiu nuomonės – 7,69 %
-
Nelabai švenčiu nei Kalėdas, nei Naujuosius metus – 7,69 %
Ką mums sako šis „Savaitės klausimas“?
Gyventojų balsai ir pašnekovų įžvalgos leidžia daryti išvadą, kad Raseinių krašte Kalėdos išlieka svarbiausia metų švente, siejama su prasme, bendryste ir tradicijomis. Naujieji metai dažniau tampa ramesniu, asmeniškesniu laiku, skirtu apmąstymams ir naujiems lūkesčiams.
Dėkojame visiems, kurie balsavo, dalijosi mintimis ir prisidėjo prie diskusijos.
Kviečiame ir toliau aktyviai dalyvauti mūsų „Savaitės klausimuose“ – Jūsų nuomonė padeda geriau suprasti Raseinių krašto pulsą ir gyventojų lūkesčius.
