Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas nurodė, kad dalį Kriminalinės žvalgybos surinktų duomenų atmetė, kadangi, teismo įsitikinimu, jie buvo surinkti pažeidžiant įstatymus. Teismas pažymėjo, kad byloje kaltinimas pareikštas išskirtinai nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje atleisto asmens parodymais ir tų parodymų nepatvirtino kiti byloje esantys objektyvūs duomenys: R. A. kaltintas sukurstęs Raseinių autobusų parko direktorių V. Š. iššvaistyti šios įmonės turtą, tačiau teismas, išsireikalavęs naujus duomenis, nustatė, kad šis asmuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu net nebuvo Raseinių autobuso parko direktorius. Dėl pareikštų kaltinimų buhalterinės apskaitos apgaulingu tvarkymu teismas pažymėjo, kad dalis operacijų yra įvykusios, o kita dalis neįvykusių operacijų nesukėlė pasekmių baudžiamajai atsakomybei kilti.
Bylos duomenimis, R. A. kaltinamas tuo, kad turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse galbūt siekė turtinės naudos sau. Kaltinamas, kad dar 2018 metais R. A. be jokio teisėto pagrindo nurodė vienos savivaldybės valdomos įmonės direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva turėję būti panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui. Tačiau tyrimo metu surinktais duomenimis, iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų dalis nupirkto metalo gaminių buvo panaudota R. A. priklausančiame sklype Raseinių rajone, bei paskaičiuota, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau kaip 1000 eurų, kurie priklausė savivaldybės valdomai bendrovei. Tos pačios Raseinių rajono savivaldybės valdomos įmonės direktorių bendrovės lėšas panaudoti ne įmonės veikloje sukurstė ir Raseinių rajone esančios įmonės vadovas O. J. Bylos duomenimis, tais pačiais 2018 metais O. J. nurodė minėtos bendrovės direktoriui, kad šis apmokėtų sąskaitas už O. J. įsigytas 10 vnt. padangų. Kaltinamas, kad tokiu būdu O. J. sukurstė savivaldybės valdomos įmonės direktorių iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – daugiau kaip 2000 eurų. Byloje surinktais duomenimis, visi kaltinamieji galėjo apgaulingai tvarkyti savo valdomų įmonių apskaitą, t. y. į savo bendrovių buhalteriją galbūt įtraukdavo fiktyvias sąskaitas, kurios buvo išrašomos už tariamai suteiktas paslaugas ir faktiškai neįvykusius sandorius.
Tyrimo metu surinktais duomenimis, dabar jau buvęs Raseinių rajono administracijos direktorius, versdamasis individualia veikla, už realiai nesuteiktas apgyvendinimo paslaugas galėjo išrašyti sąskaitas A. S. ir A. V. įmonių vardu ir už tokius, manoma, fiktyvius sandorius gauti apmokėjimus. Paskaičiuota, kad bendra R. A. išrašytų galbūt fiktyvių sąskaitų suma gali siekti daugiau kaip 19000 eurų.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
