Editos Reginos Teresiutės knyga „Laimė yra mylėti“ – tai pačios sesers Reginos parašyti prisiminimai nuo vaikystės iki šių dienų. Knygos puslapiuose nugulė daugybė labai rimtų ir skaudžių, bet kartu ir juokingų, ironiškų įvykių iš jos disidentinės veiklos. Tai atviras ir gyvas liudijimas apie žmogaus tikėjimą, drąsą ir vidinę laisvę sudėtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais.
Pati sesuo Regina su šypsena prisimena, kad jaunystėje buvo labai padūkusi – ne kartą saugumiečiai griebėsi už galvos, negalėdami jos sutramdyti. Iki šių dienų artimų bičiulių rate ji dažniau vadinama Pykšt Pokšt pravarde. Tačiau tai tik viena jos asmenybės pusė – kita, ne mažiau ryški, yra jautrumas, nuoširdumas ir gilus dėmesys kiekvienam sutiktam žmogui.
Dar būdama labai jauna Regina Teresiutė įsitraukė į organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ veiklą. Ji organizavo jaunimo žygius į atlaidus ir piligrimystės vietas, nors tokia veikla tuo metu buvo griežtai draudžiama. Aktyviai dalyvavo vadinamuosiuose „Kryžių karuose“, kai jaunimas slapta statė kryžius pakelėse ar istorinėse vietose, saugumiečiams juos griaunant, o jaunimui vėl atkakliai statant iš naujo. Sesuo Regina kartu su kunigais ir Eucharistinio Jėzaus vienuolijos seserimis lankydavo politinius kalinius, tremtinius bei sovietinėje armijoje tarnaujančius jaunuolius, rašydavo jiems palaikymo laiškus, siųsdavo siuntinius.
„Laimė yra mylėti“ – jau ketvirtoji Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ išleista knyga iš serijos „Pergalės ženklas“, skirtos atminti ir išsaugoti 1940–1990 metų Lietuvos istoriją bei Nepriklausomybės kovų atminimą.
Literatūrinės popietės metu sesuo Regina Teresiutė dalijosi asmeniniais prisiminimais, atsakinėjo į klausytojų klausimus, o jos pasakojimai tapo ne tik istorijos pamoka, bet ir gyvu liudijimu apie meilės, tikėjimo ir žmogiškumo galią.
