Vykstant laukinių paukščių migracijai grėsmė pernešti virusą yra didžiulė. 2022 m. patvirtinti du paukščių gripo atvejai gulbėms Kaune nėra naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau jie parodė, kad paukščiai grįžta į šalį kartu parsinešdami ir paukščių gripo virusus.
Europoje toliau didėja tiek laukiniams, tiek ir naminiams paukščiams nustatomų didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų skaičius. Specialistai fiksuoja, kad šiuo metu Europos valstybėse dažniausiai nustatomas H5N1 viruso potipis: laukiniams paukščiams šis virusas jau pasireiškė 1343 atvejais, naminių paukščių ūkiuose patvirtinta 718 ligos protrūkių. Dėl pavojingo viruso Europos valstybių ūkiuose teko sunaikinti virš 10 mln. naminių paukščių.
„Dėl laukinių paukščių migracijos ir būriavimosi, nelegalios paukščių prekybos, neatsargių žmonių veiklos ir kitų veiksnių virusas gali būti pernešamas iš vieno ūkio į kitą, tai pat keliauti didelius atstumus, todėl neišvengiamai paukščių gripas gali pasireikšti nenuspėjamai bet kuriuo metų laiku ir bet kurioje vietoje“, – paukščių laikytojus išlikti budrius ragina VMVT Kauno departamento Raseinių skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Mindaugas Tamošaitis.
Raseinių skyriaus veterinarinės tarnybos teigimu, dėl paukščių gripo virusų koncentracijos tarp laukinių paukščių, atsparumo žemai temperatūrai, jie gali iš laukinės aplinkos kartu su ūkio įranga, batais, rūbais patekti į naminių paukščių laikymo vietas ir lengvai išplisti tarp naminių paukščių.
Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Virusas kelia didelę grėsmę paukščių, gyvūnų sveikatai ir gerovei, gali sukelti ekonominių pasekmių. Pasireiškus paukščių gripui ūkininkai, gali netekti visų ūkyje auginamų paukščių. Nustačius paukščių gripo virusą naminių paukščių laikymo vietoje, visi (100 proc.) paukščiai esantys ūkyje saugiai nugaišinami. Ši liga stipriai paveikia smulkių ir stambių paukščių augintojų ūkius, taip pat ir kitų paukščių ir jų produktų tiekimo grandinėje dalyvaujančius veiksnius. Specialistai akcentuoja, kad norint sustabdyti protrūkius ir kontroliuoti ligą, dažnai reikia naikinti užsikrėtusius pulkus ir kontaktinius paukščių ūkius (kaimyninius ), o tai kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje. Paukščių gripo nustatymas šalyje riboja tarptautinę prekybą gyvais paukščiais ir paukštiena, o tai daro poveikį nacionalinei ekonomikai.
Paukščių gripui būdingi požymiai:
„Paukščių gripu sergantys paukščiai gali turėti įvairių klinikinių požymių, kurie priklauso nuo paukščių rūšies, jų amžiaus, lyties, antrinės infekcijos, viruso potipio, aplinkos faktorių. Virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo, virškinimo trakto ar reprodukcijos organus, nervų sistemą. Sergantys paukščiai būna apatiški, jie nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, kvėpavimo takuose girdimi karkalai, paukščiai spiečiasi į grupes, paukščių plunksnos būna pašiauštos, patinsta galvos audiniai, pamėlsta oda, paukščiai viduriuoja, atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai, sutrinka perėjimas, sumažėja dėslumas“, – primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseinių skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Mindaugas Tamošaitis.
Biosaugos laikymasis gali padėti apsaugoti ūkyje laikomus paukščius. Labai svarbu, kad naminių paukščių augintojai laikytųsi šių biologinio saugumo priemonių, kad būtų išvengta viruso patekimo į paukščių laikymo vietas:
• užkirsti bet kokį kelią naminių ir laukinių paukščių kontaktui (vengti išleisti paukščius į atviras erdves, atvirus vandens telkinius);
• sumažinti laukinių paukščių judėjimą aplink naminių paukščių aptvarus (lesalus ir vandenį paukščiams tiekti tik uždarose patalpose);
• griežtai kontroliuoti transporto priemonių, žmonių ir įrangos patekimą į paukščių laikymo patalpas;
• nuolatos valyti ir dezinfekuoti gyvūnų laikymo vietas ir naudojamą priežiūros įrangą, laikytis higienos reikalavimų, dažnai keisti darbo rūbus ir batus;
• nepirkti paukščių iš nepatvirtintų paukščių laikytojų ir neįsileisti į paukščių laikymo patalpas paukščių su ligos požymiais;
• pranešti veterinarijos institucijoms apie bet kokį įtartiną atvejį;
• užtikrinti tinkamą mėšlo, kraiko ir nugaišusių gyvūnų šalinimą.
