„Ryškesnė pavasarinių alergijų pradžia Lietuvoje paprastai būna kovą, kuomet žydi lazdynai, alksniai. Balandį pražysta gluosniai, beržai, ąžuolai, tuopos, o gegužę – ir migliniai bei kiti augalai, todėl alergiškiems žmonėms abu paskutiniai pavasario mėnesiai yra sunkus metas. Tą rodo ir vaistinių preparatų nuo alergijos pardavimai – šiemet balandį jie buvo rekordiškai aukšti, net trečdaliu didesni nei pernai. Tuo tarpu gegužę priešalerginių preparatų paprastai įsigyjama dar 10-20 procentų daugiau nei balandį“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Žiedadulkės keliauja toli
Didžiausias pavasarinės alergijos sukėlėjas yra žiedadulkės, kurias skleidžia medžiai, žolės ir piktžolės. Patekusios į alergiško žmogaus nosį, jos sujaukia organizmo gynybinę sistemą – imuninė sistema klaidingai palaiko žiedadulkes pavojingomis ir išskiria antikūnus, kurie „puola“ alergenus. Dėl to į kraują išsiskiria cheminės medžiagos – histaminai, sukeliantys nosies jautrumą, slogą, čiaudulį, kosulį, akių paraudimą, ašarojimą bei niežulį ir kitus simptomus, kurie yra gerai pažįstami alergiškiems žmonėms.
Taip pat esant alergijai gali suprastėti miego kokybė, apetitas, psichologinė savijauta, trūkti energijos. Sezoninė alergija gali prasidėti bet kokio amžiaus žmonėms, net ir tiems, kurie anksčiau ja nesiskundė.
„Alergija ne visiems pasireiškia vienodai stipriai, viskas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos, kitų veiksnių. Prie alergijos pasireiškimo stiprumo gali prisidėti tam tikros oro sąlygos. Pavyzdžiui, sausomis ir vėjuotomis dienomis žiedadulkių ore būna daugiau ir jos plinta sparčiau, o štai po lietaus žiedadulkių koncentracija ore smarkiai sumažėja. Žiedadulkės gali nukeliauti daugybę, keliasdešimt ar net šimtus kilometrų, todėl net jei šalia namų neauga, pavyzdžiui, beržai, bet šalyje yra jų žydėjimo metas, alerginiai simptomai vis vien gali pasireikšti“, – aiškina L. Vanagaitė.
Jos teigimu, jei leidžia aplinkybės, alergiškiems žmonėms patariama neiti į lauką tomis dienomis, kai žiedadulkių koncentracija yra aukšta, be to, neatidarinėti langų, kad žiedadulkių nepatektų į patalpas.
Pasak vaistininkės, iš pacientų tenka išgirsti, kad žiedadulkių koncentracijai sužinoti jie naudoja įvairias išmanias programėles telefonuose, kur realiuoju laiku pateikiami duomenys apie situaciją. Sostinės ir priemiesčių gyventojai gali naudotis interneto svetainėje „Miesto plaučiai“ skelbiama informacija apie alksnių, beržų, lazdynų, miglinių augalų, kiečių, ambrozijų žiedadulkių koncentraciją ore.
„Gyventojams, kuriems pasireiškia pavasarinės alergijos, arba šienligės, simptomai, derėtų pirmiausia žinoti, kam konkrečiai jie yra alergiški, kadangi vienu metu gali sklisti skirtingi alergenai. Žinant priežastį, lengviau parinkti gydymo būdus, todėl esant įtarimų, kad „bėganti“ nosis ir ašarojančios akys yra ne peršalimo, o alergijos požymiai, vertėtų kreiptis į gydytoją alergologą ir atlikti reikiamus tyrimus“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Vengti kontakto su alergenais
Nors nėra abejonių, kad gyvenimas su pavasarine alergija gali būti sudėtingas, anot L. Vanagaitės, yra priemonių bei veiksmų, kurių galima imtis, kad nemalonūs pojūčiai sumažėtų.
„Pirmiausia, reikėtų kuo labiau vengti kontakto su lauke skrajojančiais alergenais: kuo mažiau būti lauke, kai stebimas žiedadulkių koncentracijos pikas, namuose laikyti uždarytus langus ir duris. Važiuojant automobiliu taip pat uždaryti ventiliacijos angas ir neatidarinėti langų. Grįžus iš lauko, persirengti ir nusiprausti po dušu, nes žiedadulkės nusėda ir ant drabužių, plaukų bei odos. Jei turite augintinį, po pasivaikščiojimo lauke rekomenduojama nuprausti ir jį“, – pataria ji.
Medicininių vienkartinių kaukių ar respiratorių dėvėjimas būnant lauke taip pat sumažina žiedadulkių patekimą į organizmą.
Kartais pacientai tikisi, kad alergija praeis savaime, ir stengiasi tiesiog ją iškentėti. Vaistininkė sako to daryti nepatarianti, nes alergija ne tik neigiamai veikia savijautą, bet ir gali pasunkėti, išprovokuoti papildomas organizmo reakcijas, tokias kaip dusulys ar odos bėrimai.
Atsiradusius alergijos simptomus mažinti gali padėti nereceptiniai antihistamininiai preparatai, kurių yra įvairių formų: tabletės, purškalai, tinktūros, lašai.
„Antihistamininiai preparatai, kurie vartojami vietiškai, tokie kaip akių lašai ar nosies purškalai, malšina konkrečius varginančius simptomus, todėl yra bene dažniausias alergiškų žmonių pasirinkimas. Kartais, kai alergija pasireiškia itin stipriai ir paveikia visą organizmą, ima kilti temperatūra, atsiranda tinimas, odos bėrimas, kiti simptomai, tuomet būtina skubiai kreiptis į gydytoją, kuris gali skirti specialius receptinius uždegimą mažinančius vaistus“, – sako L. Vanagaitė.
