Fitoterapija onkologijoje
Apie alternatyviąją mediciną diskutuojama išties nemažai, tačiau kokia būtent fitoterapijos vieta, kalbant apie onkologinius susirgimus, ką iš tiesų galima vartoti sergant onkologinėmis ligomis ir, svarbiausia, kaip sau nepakenkti? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė sako, jog fitoterapija onkologijoje jokiu būdu nereiškia, kad atsisakoma tradicinių gydymo būdų, tačiau 2020 m. sausį priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas leido medikams dar tvirčiau kalbėti apie augalinių preparatų naudojimą onkologijoje.
„Fitoterapija nėra būrimas žolelėmis vandenyje, tai pripažinta mokslo sritis ir išsamiais moksliniais tyrimais patvirtinti preparatai, kai tiriamos ne tik indikacijos, kontraindikacijos, bet ir sąveika su sintetiniais vaistais, jų vartojimas atskiroms pacientų grupėms“, – paaiškina prof. N. Savickienė.
Medikė pasakoja, kad onkologai iš tikrųjų noriai bendradarbiauja su kvalifikuotais fitoterapeutais ir įtraukia augalinių preparatų į bendrą gydymo schemą – tiek pacientui skirdami chemoterapiją, tiek po spindulinio gydymo, kai reikia atsigauti po labai sunkios būklės, palengvinti nepageidaujamus šalutinius reiškinius ir taip pagerinti pacientų savijautą bei gyvenimo kokybę. Taip pat augalinių preparatų skiriama siekiant išvengti atkryčio, ligos progresavimo.
Gydyti reikia visumą
Onkologiniams ligoniams tinkamos ne visos vaistažolės. Kaip vienas naudingiausių augalų vėžiu sergantiems žmonėms įvardijama didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų, pasižyminčių išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė atvira – negalima tikėtis išgydyti vėžio žolelėmis, tačiau į bendrą gydymo schemą įkomponuojama fitoterapija padeda ligoniui sustiprėti, palankiai veikia psichoemocinę būseną, padeda atsigauti virškinimo sistemai po chemoterapijos ar spindulinės terapijos procedūrų, sustiprina ląstelinį imunitetą.
Paklausta, kodėl pasigirsta kritikos natūralios medicinos atžvilgiu, onkologė E. Juodžbalienė sako, kad priešiškumas dažnai ateina iš nežinojimo. „Gydytojai dažnai nusiteikę prieš papildomas priemones, nes to nemokė universitete. Pavyzdžiui, fitoterapija tik dabar įtraukiama į studijų programas. Alternatyvi medicina kai kuriems medikams vis dar svetima, nes universitete mus mokė žmogų gydyti dalimis, o ne žiūrėti kaip į visumą“, – sako medikė ir priduria, kad negalima atskirai gydyti galvos, krūties ar kojos. Žmogaus kūnas yra darni sistema, tad ir gydyti reikia visumą.
Atkryčio profilaktikos svarba
Gydytoja onkologė E. Juodžbalienė pastebi, jog didžiausia tikimybė, kad vėžys sugrįš, yra pirmieji penkeri metai po gydymo. Tad ypač svarbią vietą, baigus jau tradicinį gydymą, užima atkryčio profilaktika ir tai, ką pacientas pats gali padaryti savo naudai, kad liga negrįžtų. Gydant gaisro gesintojas yra gydytojas, o atkrytis ir jo stebėsena didžiąja dalimi yra paciento rankose.
Daugiau negu 30 metų darbo patirtį sukaupusi onkologė E. Juodžbalienė dalijasi, kas iš tiesų yra svarbu atkryčio profilaktikai:
- Sveika gyvensena, mityba ir ypač psichologinė savijauta yra neatsiejami dalykai nuo mūsų sveikatos būklės.
- Reguliarūs tyrimai, pavyzdžiui, krūties vėžiu sirgusioms moterims vizitas pas ginekologą bent kartą per metus yra privalomas.
- Papildomų nuo vėžio saugančių medžiagų (pavyzdžiui, ugniažolių preparatų) vartojimas. Ugniažolių terapija patvirtinta moksliškai, nes šiame augale yra medžiagų, veikiančių prieš vėžines ląsteles.
Kaip sau nepakenkti?
Vartojant augalinius preparatus itin svarbu ne tik gauti naudos, bet ir nepakenkti sveikatai. Ugniažolių poveikį sustiprina medetkos, gysločiai, kai kurios mineralinės medžiagos. „Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiosios ugniažolės – stiprūs augalai, tad reikia rinktis pagamintus tiksliai dozuotus ugniažolių preparatus, o ne ruošti užpilus ar arbatas namų sąlygomis, – pabrėžia prof. N. Savickienė. – Niekuomet nepalaikysiu aklo pirkimo internetu ir nepritarsiu neaiškių preparatų vartojimui.“ Siųsdamiesi preparatą, pavyzdžiui, iš Rytų šalių, negalite būti tikri nei dėl jo kokybės, nei dėl saugumo.
Profesorė ragina nepasikliauti tiek namų vaistažolių „ekspertais“, tiek panacėja nuo visų ligų vadinamais „tinklinio marketingo“ papildais. Namuose neaiškiomis sąlygomis ir proporcijomis ruošiamos vaistažolės gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Nežinodami, kiek veikliųjų medžiagų, kaip jos sąveikaus tarpusavyje, negalime ir numatyti, kaip paveiks ligonio savijautą. „Tai nėra tikroji pagalba onkologiniam pacientui“, – sako profesorė N. Savickienė.
Onkologijos praktikoje vartojami fitopreparatai gaminami pasitelkus modernias medicinos technologijas. Jos garantuoja veikliųjų medžiagų grynumą, aktyvumą ir tinkamą dozę, gerą pasisavinimą (pavyzdžiui, apsaugo nuo ardomojo skrandžio sulčių poveikio), toleravimą ir patogų vartojimą. Fitoterapeutas J. Ruolia fitoterapiją savo praktikoje taikė daugiau nei 20 metų, ir yra pasiekta puikių rezultatų vartojant po vėžio gydymo ir atkryčio profilaktikai.
„Svarbu neužsiimti savigyda, ne veltui reklamose girdime „pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“, – priduria gydytoja onkologė E. Juodžbalienė. Saugių fitoterapinių ugniažolių preparatų galite įsigyti vaistinėse. Juose ne tik saugus dozuotas ugniažolių kiekis, bet ir už jų kokybę atsako gamintojai, kurie kontroliuojami jų veiklą prižiūrinčių institucijų.
