Žmogaus polinkį leisti pinigus dabar, o ne taupyti, galima paaiškinti tiesioginio ir netiesioginio atlygio sąvokomis, aiškina I. Leonavičiūtė. Kiekvieno žmogaus elgesys yra paremtas tikslu, kurio siekiama tam tikrais veiksmais.
„Jei šis tikslas yra naudingas ir malonus, mes būsime linkę kryptingai jo siekti ir kartoti savo elgesį. Tikslas bus patrauklesnis tokiu atveju, jei mes gausime tiesioginį atlygį – pajusime savo pasirinkimų naudą. Žmogaus raida parodė, kad mums momentinis „apdovanojimas“ yra labiau priimtinas, nes mes iš karto matome elgesio rezultatus ir patiriame pasitenkinimą“, – sako psichologė-psichoterapeutė.
Jos teigimu, tai parodė ir žymusis Stanfordo universiteto zefyrų eksperimentas. Tyrimo metu suaugęs asmuo į tuščią kambarį atveda vaiką, o patalpoje būna paliktas skanėstas. Tada mažamečiui pasakoma, kad jis kambaryje bus paliktas vienas ir jei per 10 minučių saldumyno nesuvalgys, vėliau galės suvalgyti du skanėstus. Atlikus eksperimentą su 165 vaikais, tik apie trečdalis vaikų susilaikė nesuvalgę skanėsto.
„Panašiai ir su taupymu: nors ta pati pinigų suma, skirta investicijoms, gali mums senatvėje duoti didesnę grąžą, daliai žmonių maloniau tuos pinigus išleisti dabar ir taip gauti momentinį pasitenkinimą“, – sako I. Leonavičiūtė.
Netaupantys rizikuoja patirti nuolatinę įtampą
Vienas iš esminių žmogaus poreikių yra fizinis ir psichologinis saugumas. Pasak I. Leonavičiūtės, tai reiškia, kad pinigų stygių jaučiantis asmuo negali būti ramus, yra savotiškoje budrumo būsenoje, linkęs nerimauti ir jausti dar didesnį pavojų dėl savo ateities.
„Pinigų trūkumas yra susijęs su nuolatos patiriama įtampa ir rūpesčiu, kaip išgyventi – prasimaitinti, nusipirkti medikamentų, susimokėti mokesčius. Tokiu atveju dažnai nebelieka energijos pomėgiams, tad žmogus gali imti save graužti ar jausti kaltę dėl praeityje priimtų sprendimų, pavyzdžiui, pasirinkimo netaupyti senatvei“, – sako psichologė-psichoterapeutė.
Anot jos, jei žmonėms saugumas yra susijęs su laimės pojūčiu, galima sakyti, kad senatvei finansiškai pasiruošę asmenys būna laimingesni.
„Jie turi mažiau rūpesčių, gali jaustis labiau užtikrinti savimi, mažiau priklausomi nuo kitų finansinės paramos. Šiems žmonėms nereikia rūpintis tuo, kaip patenkinti savo fiziologinius poreikius, todėl savo energiją gali nukreipti aukštesniesiems poreikiams, pavyzdžiui, savirealizacijai, dvasingumo paieškoms“, – teigia I. Leonavičiūtė.
Gyvenimo trukmė ir pensinis amžius ilgėja
Lietuvoje vos kas ketvirtas žmogus jaučiasi užtikrintas dėl savo finansinės padėties senatvėje, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
„Nepaisant to, didelė dalis asmenų dėl to nieko nedaro – beveik 1 iš 5 lietuvių papildomai savo pensija nesirūpina“, – atkreipia dėmesį Aistė Paliukaitė, „Luminor investicijų valdymo“ pensijų produkto vadovė.
Norint išėjus į pensiją gyventi komfortabiliai ir pernelyg nekeisti gyvenimo būdo, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų.
„Valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinio žmogaus darbo užmokesčio. Kaupiant papildomai antros pakopos pensijų fonde, pensija paauga iki 40–50 proc. atlyginimo, o likusią dalį galima „surinkti“ kaupiant trečioje pakopoje. Įprastai, kuo anksčiau asmuo pradeda kaupti pensijai, tuo mažesnę dalį savo atlygio kas mėnesį jam reikės skirti taupymui, – sako A. Paliukaitė. – Tiesa, kaupiant pensijų fonduose reikia atsižvelgti į investavimo riziką, dėl kurios investicijų vertė gali svyruoti, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.“
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, asmenys pensiniame amžiuje praleidžia vis daugiau laiko.
„Jau dabar Lietuvoje 65-erių sulaukę vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5, o moterys – net 19,7 metų. Vystantis pragyvenimo lygiui ir naujoms medicinos technologijoms, lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje vis ilgės. Tad norint tuos porą dešimčių metų nugyventi patogiai, reikėtų pradėti rūpintis savo pensija jau šiandien“, – sako A. Paliukaitė.
Taupyti padedančios savybės – išugdomos
Nepaisant žmogaus polinkio į greitą „apdovanojimą“, gebėjimą taupyti ir planuoti ateitį galima išugdyti. Kaip teigia I. Leonavičiūtė, tai yra visą gyvenimą trunkantis įprotis, kurio formavimas prasideda dar vaikystėje – stebint, kaip su finansais elgiasi tėvai ar globėjai.
„Žmogus neretai iš vaikystės atsineša požiūrį į pinigus, turi tam tikrus įsitikinimus pinigų atžvilgiu ir jais vadovaudamiesi vėliau atitinkamai elgiasi gyvenime. Pasak investuotojo ir rašytojo Roberto T. Kiyosaki, pinigai ir emocijos eina koja kojon, todėl egzistuoja daugybė su jais susijusių fobijų ir mitų“, – sako I. Leonavičiūtė.
Ji pažymi, kad spontaniški, lengvai impulsams ir emocijoms pasiduodantys bei nuo aplinkinių priklausantys žmonės rečiau seks savo pajamas ir kontroliuos išlaidas, todėl jiems taupyti seksis sunkiau.
„Taupumas ir noras planuoti yra susijęs su tokiomis žmogaus savybėmis kaip gebėjimas organizuoti savo veiklą, įvertinti elgesio pasekmes, atidėti pasitenkinimą ir kontroliuoti emocijas, o reikiamu momentu – įjungti racionalų mąstymą. Tai – daugybė sunkiai išugdomų savybių, tačiau kuo ankstyvesniame amžiuje jas įgysime, tuo daugiau šansų, kad senatvę pasitiksime būdami ramūs“, – teigia psichologė-psichoterapeutė.