Simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka
Širdies ir kraujotakos ligos – viena skaudžiausių rykščių Lietuvoje. Skaičiuojama, kad iš 1000 gyventojų jomis serga apie trečdalis šalies žmonių, o mirtingumo rodiklis dar liūdnesnis – būtent kraujotakos ligos sudaro net iki 60 proc. visų mirčių priežasčių.
Kaip pasakoja vidaus ligų gydytoja Regina Žukauskienė, įvairiais gyvenimo tarpsniais tam tikrus širdies simptomus pajunta gana didelė žmonių dalis. Pastariesiems ji priskiria greitą ar pagreitėjusį plakimą, dūrimą bei maudimą širdies plote, širdies „vartymąsi“.
„Įsivaizduokime, jei per minutę žmogus jaučia dvi ekstrasistoles, t.y. širdies permušimus. Medicininiu požiūriu tai nėra grėsminga, tačiau pagalvokime, jei per valandą jam 120 kartą „persiverčia“ širdis – tai tikrai kelia nerimą, neprimena puikios būsenos. Be to, ir pati „permušimų“ situacija tarsi savaime iššaukia stresą, gali kelti kraujo spaudimą – pacientas atsiduria tarsi užburtam rate“, – pastebi gydytoja.
R. Žukauskienė atkreipia dėmesį, kad patiriami minėtieji simptomai neturėtų būti praleidžiami pro pirštus. Pajutus nerimą keliančius pojūčius, visuomet rekomenduojama tirtis – tam nereiktų laukti gilios senatvės, mat kraujotakos negalavimai užklumpa vis jaunesnio amžiaus žmones.
„Dažnai pasitaiko, jog kardiologiniu požiūriu nerandame jokių organinių širdies pakitimų: širdies raumens pažeidimų, širdies kraujagyslių susiaurėjimų ar vožtuvų pakenkimų. Tada sakome, kad tai funkciniai širdies sutrikimai. Labai tikėtina, kad juos provokuoja stresas, nerimas, nemiga, nuovargis, depresija ar panašūs veiksniai“, – į priežastis atkreipia dėmesį gydytoja.
Tarp pagrindinių rizikos veiksnių – netinkama gyvensena ir stresas
R. Žukauskienė sako, kad pirmą kartą su kraujotakos sutrikimais susidūrusius žmones iš tiesų gali apimti panika ir nerimas dėl ateities, tačiau tokiais atvejais patyrę specialistai visuomet stengsis žmogų nuraminti ir pasikalbės apie prevencines priemones.
Pirmiausiai, jos teigimu, reiktų permąstyti fizinį aktyvumą – tai būtina sąlyga gerai širdies veiklai. Nebūtina kasdien plušėti sporto salėje – kartais pakanka pakeisti tam tikrus įpročius, pavyzdžiui, vietoj automobilio rinktis vaikščiojimą pėsčiomis ar vietoj lifto – lipimą laiptais. Svarbiausia, kad judėjimui ar aktyvesnei fizinei veiklai žmogus per dieną skirtų bent 30 minučių. Ne ką mažiau svarbi ir sveika gyvensena, todėl būtina atminti, jog rūkymas, alkoholis, besaikis kavos gėrimas, netaisyklinga mityba, ar greitas maistas taip pat turi itin didelę įtaką širdžiai.
Galiausiai, didelė įtampa ir įvairios stresinės situacijos taip pat neretai tampa lemiamu veiksniu, skatinančiu širdies veiklos sutrikimus, todėl, specialistų teigimu, privaloma nuolat ieškoti balanso, stengtis palaikyti nuoseklų darbo ir poilsio rėžimą, išmokti ne tik laiku atsikelti, bet ir užmigti.
Siūlo išmėginti „gamtos“ vaistinės lobyną
Gydytojai kardiologai po apžiūros visuomet išsiaiškina besiskundžiančiojo sveikata aplinkybes, pasiteirauja, ar žmogus nevartoja vaistų, papildų, galbūt šis daug sportuoja ir reikalingus mineralus tiesiog išprakaituoja. Esant reikalui, specialistai būtinai patars išmėginti širdies veiklą gerinančius medikamentus – dažniausiai, pirmoje eilėje, lengvus, žolinius ir randamus iš gamtos.
Kaip pirmąją pagalbą pacientai dažniausiai išgirsta gudobelę, visuomet įvardijamą, esant minėtiems simptomams. „Gudobelę dažnai rekomenduojama vartoti momentiškai. Sakykime, žmogus susijaudino, patyrė stresinę situaciją ir jaučia padidėjusį širdies plakimą. Gudobelė puikiai tinka numalšinti simptomatikai. Vis dėlto, yra studijų, rodančių, kad pastoviai vartojama gudobelė gali reguliuoti padidėjusį kraujospūdį dar prehipertoninėje stadijoje“, – sako gydytoja R. Žukauskienė.
Tuo metu žymus šalies fitoterapeutas ir vaistininkas Virgilijus Skirkevičius sako, kad minėtoji gudobelė patenka tarp pagrindinių vaistinių augalų, ieškant prevencinių priemonių, kurios padeda širdies veiklai.
„Gudobelė – tai vienas draugiškiausių širdies augalų. Joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties – pastarosios gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse“, – teigia V. Skirkevičius.
Fitoterapeuto teigimu, pasitelkiant vieną seniausių augalinės terapijos būdų, verta išmėginti žolelių tinktūrą, todėl minima gudobelės tinktūra veiksmingai atiduoda veikliąsias medžiagas, geriau išsilaiko ir yra puikiai pasisavinami plonajame žarnyne. Šie veiksniai leidžia greičiau ir efektyviau padėti širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai ir virškinimui.
Ilgametę patirtį domintis žoliniais preparatais turintis V. Skirkevičius sako, jog papildyti žmogaus organizmą trūkstamais elementais per rekordinį laiką nepavyks – tai nuoseklus darbas, todėl gudobelės tinktūrą taip pat pataria vartoti ne trumpiau kaip tris mėnesius. Pabaigai fitoterapeutas atkreipia dėmesį, jog širdimi, kuri per gyvenimą susitraukia apie 3 milijardų kartų, būtina rūpintis nuolatos bei nepraleisti organizmo siunčiamų signalų.
