Kas išrado akinius nuo saulės?
Pirmoji akinių nuo saulės versija atsirado dar priešistoriniais laikais. Inuitų gentis pradurdavo plyšius į išlygintus dramblio kaulo gabalėlius ir pritaisydavo juos prie akių, kad užblokuotų saulės spindulius, atsispindinčius nuo ledo ir sniego. Kita akinių nuo saulės forma, pagaminta iš plokščių dūminio kvarco lęšių, XII amžiaus pradžioje pirmą kartą buvo panaudota Kinijos teisėjų, kurie tokiu būdu, siekė paslėpti savo emocijas teismo metu. Šis aksesuaras buvo vadinamas „Ai Tai“ („tamsūs debesys“) ir tapo įprastas Kinijos teismuose. Teisėjai užsidengdavo akis akiniais nuo saulės, kad emociškai atsiribotų apklausdami nusikaltėlius. Kinijos teisėjai nenorėjo, kad žmonės matytų jausmus, kylančius iš bet kokios veido išraiškos.
Kitaip nei šiandieniniai akiniai nuo saulės, pirmieji akiniai nesuteikė jokių korekcinių galių ir neapsaugojo nuo žalingų saulės spindulių, tačiau apsaugojo akis nuo akinimo. Jie net nebuvo skirti nešioti lauke, jau nekalbant apie mados tikslus. 1430 metais, regėjimą koreguojančius akinius nuo saulės italams pristatė kinai. Lęšiai buvo patamsinti, kad saulės šviesa nepatektų į vartotojo akis. Reikia paminėti ir tai, jog pirmieji akiniai nuo saulės buvo prieinami ne visiems. Juos galėjo dėvėti tik labai turtingi žmonės.
Vėliau, 1700-ųjų viduryje anglų optikas ir mokslinių instrumentų dizaineris Jamesas Ayscoughas, pradėjo eksperimentuoti naudodamas tamsintus lęšius regėjimo problemoms gydyti. Jis dažnai laikomas akinių nuo saulės pradininku, nes tikėjo, kad mėlynai arba žaliai tamsinti stiklai gali padėti ištaisyti tam tikrus regėjimo sutrikimus.
1900 m. didėjantis saulės akinių populiarumas
Akiniai nuo saulės, kaip madingi aksesuarai išpopuliarėjo tik XX amžiaus viduryje. 1929 metais, žymus akinių dizaineris Samas Fosteris Amerikos gyventojams pristatė pirmuosius masinės gamybos akinius „Foster Grant“, kurie ne tik gražiai atrodė, bet ir padidino akių komfortą ryškaus apšvietimo aplinkoje. Galbūt dėl to jie pirmiausia buvo pardavinėjami Atlantic City paplūdimyje. Būtent šis įvykis yra laikomas esminiu lūžiu akinių nuo saulės rinkoje.
Holivudo filmų žvaigždės tamsintus saulės akinius dėvėjo ne tik filmavimo aikštelėje, bet ir už jos ribų. Be to, aktoriams šie akiniai buvo ne tik gražus išvaizdos akcentas, bet ir pagalba norint apsaugoti akis nuo galingų lankinių lempų, kurios buvo naudojamos kino filmams kurti. Dėl savo apsauginių savybių, šie akiniai buvo net pripažinti Amerikos kariuomenės.
1936 metais sukurti pirmieji poliarizuoti akiniai
Poliarizuoti akiniai pirmą kartą pasirodė 1936 m., kai JAV mokslininkas Edwinas H. Landas pradėjo naudoti savo patentuotą šviesos poliarizavimo filtrą akiniams nuo saulės gaminti. Dėka šio išradimo, žmonių akys galėjo būti efektyviai apsaugomos nuo kenksmingų UV spindulių ar akinamų atspindžių. Apie jų keliamą pavojų akims galite daugiau sužinoti čia.
Poliarizuoti lęšiai turi specialų filtrą, kuris blokuoja intensyvius atspindžius ir padidina regėjimo aiškumą. Poliarizuoti lęšiai yra labai rekomenduojami daugeliui aktyvių sporto šakų, nes jie sumažina akinimą nuo šviesos, atspindį nuo plokščių paviršių, tokių kaip vanduo, smėlis ar sniego laukas. Kokiu principu veikia poliarizuoti lęšiai daugiau galite pasidomėti čia.
1937 m. ypatingas dėmesys apsaugai nuo UV spindulių
Pasak istorijos šaltinių, didelę įtaką akinių, su UV apsauga sukūrimui turėjo aviacija. JAV armijos oro korpuso pulkininkas Johnas A. Macready siekė sumažinti lakūnų patiriamą diskomfortą atsirandantį dėl intensyvių mėlynos ir baltos spalvos atspalvių danguje. Jis susisiekė su fizikų bei optikų įkurta „Bausch & Lomb“ kompanija, prašydamas panaudoti savo optines žinias ir technologijas kuriant akinius nuo saulės, kurie užtikrintų visišką apsaugą nuo UV spindulių, kartu būtų stilingi ir patogūs nešioti. Taip buvo sukurtas prekės ženklas „Ray – Ban“, pagal kurį buvo kuriami ir gaminami akiniai nuo saulės su pažangiomis „B&L“ lęšių technologijomis. 1937 m. gegužės 7 d. „B&L“ patentavo prototipą, kurio esminė dalis buvo „Anti – Glare“ lęšio danga ir lengvas rėmas, sveriantis tik 150 gramų. Prototipiniai akiniai nuo saulės buvo pagaminti iš specialios formulės metalo lydinio rėmo, padengto auksu, kartu su preciziškai šlifuotais poliruoto mineralinio stiklo lęšiais, kurie saugojo akis nuo infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių. Armijos pilotai juos greitai pamėgo, kaip ir kitų ginkluotųjų pajėgų atšakų pilotai.
Šiandien akiniai su apsauga nuo UV spindulių tapo pramonės standartu.
1960 metais akiniai tapo populiariu mados akcentu
Iki šiol akiniai nuo saulės buvo aiškiai skirti apsaugoti naudotoją nuo žalingų saulės spindulių. Nors jie vis dar tam skirti, Samas Fosteris į akinius įnešė naujos šviesos ir 1960-aisiais jis pristatė akinius nuo saulės kaip mados elementą. Nepriklausomai nuo to, ar buvo norima apsaugoti akis nuo žalingų saulės ultravioletinių spindulių, akiniai nuo saulės buvo vis dažniau nešiojami kaip mados pareiškimas.
Akiniai nuo saulės šiandien
Šiandien, nuo XX amžiaus dešimtmečio, saulės akinių pramonė išaugo daugiau nei dešimt kartų ir siūlo įvairių formų, stilių, medžiagų akinius nuo saulės. Jau įpratome, kad saulės akiniai būna įvairiausių atspalvių – mėlyni, violetiniai, oranžiniai, juodi, žali ir t.t. Jie taip pat gaminami iš įvairių medžiagų, tokių kaip plastikas, acetatas, metalas, nerūdijantis plienas, mediena, bambukas ir kt., o pagrindinis jų tikslas – apsaugoti akis. Tačiau laikui bėgant jie tapo išskirtiniu aksesuaru ir kiekvieno žmogaus garderobo pridėtinė vertė. Taigi, dabar, kai žinote akinių nuo saulės istoriją, tikriausiai jaučiate ir įkvėpimą atnaujinti akinius nuo saulės. Būkite madingi, o svarbiausia – apsaugokite savo akis!
