Mano Šiluva

Ligonių Sveikatos diena Šiluvoje: kvietimas melstis už ligonius ir ligos paliestas šeimas

Paskutinįjį gegužės mėnesio penktadienį, gegužės 29 d., Šiluvos šventovėje tikintieji kviečiami susirinkti į Ligonių Sveikatos dieną – maldos, užtarimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingumu dieną.

Mano Šiluva

Papuošk eglutę Šiluvoje

Šiluvos seniūnija, Šiluvos piligrimų centras ir Šiluvos parapija kviečia įstaigas, organizacijas bei bendruomenes prisijungti prie iniciatyvos „Papuošk eglutę Šiluvoje“. Jau tampa tradicija išgirsti, kad Šiluvos šventovėje kviečiama ne tik įžiebti Kalėdų eglę, bet ir uždegti šviesą širdyse, primenant, kad Šv. Kalėdos – tai daugiau nei muzika, dovanos ar šurmulys.

Mano Šiluva

Amerikos komandos įspūdžiai kuriant filmą apie Šiluvą

Amerikos katalikiška televizija EWTN kuria filmą apie Mergelės Marijos Apsireiškimą įvykusį 1608 m. Šiluvoje.

Mano Šiluva

Šiluva – gyvosios piligrimystės širdis – įvyko didieji Šilinių atlaidai

2025 m. rugsėjo 5–15 dienomis Šiluvoje nuvilnijo didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Kasmet čia sugrįžtantys tikintieji ir šiemet pripildė miestelį maldos, giesmių bei šventinės bendrystės – į Šiluvą atvyko tūkstančiai piligrimų iš įvairių Lietuvos kampelių ir užsienio.

Mano Šiluva

Šiluvoje tęsiasi Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, kviečiantys į maldą, susikaupimą ir bendrystę

Šiluvoje vykstantys Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – tai ypatingas laikas maldai, susikaupimui ir bendrystei. Tai ne tik tradicinė šventė, bet ir šimtmečiais nenutrūkstanti maldos tėkmė, gyvas tikėjimo liudijimas bei dvasinis atsinaujinimas, kurio ištakos siekia XVII amžių, kai, kaip byloja liudijimai, šiame krašte apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

Mano Šiluva

Rugsėjo 8-oji Šiluvoje – Teisingumo saugojimo diena ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė

Rugsėjo 8 d., pirmadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė, dar vadinama Šilinėmis. Šiemet ši diena taip pat pažymėta kaip Teisingumo saugojimo diena, skirta maldai už Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas.

Mano Šiluva

Artėja didžiausi Lietuvoje – Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje

Šiluva rugsėjį taps Lietuvos piligrimystės širdimi – čia nuo rugsėjo 6 iki 15 dienos vyks dešimt dienų truksiantys Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar žinomi kaip Šilinės. Kasmet dešimtis tūkstančių tikinčiųjų sutraukianti šventė šiemet ypatinga – ji vyksta Jubiliejiniais, Vilties piligrimystei dedikuotais metais ir kviečia melstis šūkiu: „Taikos Karaliene ir Vilties Motina, melski už mus!“

Mano Šiluva

Angeliškasis laikas Šiluvos šventovėje

Aevum – nuostabus lotyniškas žodis, kilęs iš graikų αἰών (aiōn), reiškiančio amžių ar epochą. Jis nusako gyvenimo trukmę – visą, pilnai išpildytą amžių. Viduramžių scholastai, ypač šv. Tomas Akvinietis, šią sąvoką vartojo angeliškajam bei šventųjų sielų laikui apibūdinti. Tai tarsi tarpinė būtis, kuri į save įima ir mūsų žemiškajam pasauliui būdingo laikinumo aspektus, ir vienam Dievui – Šv. Trejybei būdingą amžinybės kategoriją. Supaprastintai tariant, aevumas – tai dvasinė-intelektinė kaita be laukimo ar vėlavimo. Tarp idėjos ir ją grindžiančio veiksmo čia nėra vidinio sunkumo, pastangos būtinybės ar entropinio linijiškumo, kurie būdingi mūsų žemiškajam laikui. Vis dėlto angeliškajame laike išlieka kaita, patirtis, netgi tam tikras tobulėjimas – atributai, kurie žymi kūrinio buvimą atskiru ir dėl to visiškai savarankišku savo kūrėjo atžvilgiu.

Mano Šiluva

Pirmoji knyga apie nutikusius stebuklus Šiluvoje: žmonių liudijimai

Šiluvos šventovės unikalumas bei reikšmė – neabejotina tiek Lietuvai, tiek pasauliui. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas 1608 metais tapo gyvu nacionalinio identiteto, dvasinės rezistencijos sunkiausiais istorijos momentais ženklu. Taip pat tai yra vieta, kurioje žmogaus santykis su Dievu pasidaro artimesnis, o malda karštesnė. Tikėjimas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu tirpdo kiekvieną mūsų neretai užklumpančias dvejones dėl galimybės būti išklausytais Dievo.

Mano Šiluva

Atsisveikinimas su ses. Jone Monika Gavėnaite SJE

Balandžio 1 d. į Tėvo namus iškeliavo sesuo Monika Gavėnaitė SJE. Eidama 99-uosius, ji mirė Šiluvoje, kur gyveno pastaruosius metus savo kongregacijos sesių meilės apsupta.

Mano Šiluva

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje ir jo įtaka Lietuvai

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje istorijai. Minėtina, jog per du krikščionybės tūkstantmečius buvo užfiksuota apie 2400 įvairių tikrų ar galimų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų, tačiau oficialiai tik keliolika iš jų buvo pripažinti aukščiausių Bažnyčios autoritetų. Šiluvos Mergelės Marijos žinia gyvuoja jau daugiau nei 400 metų: per Šilinės atlaidus į šventovę atvyksta dešimtys tūkstančių piligrimų, o kitomis dienomis, nors ir mažesniais, tačiau pastoviais srautais tikintieji keliauja į Šiluvą – tokį piligrimų skaičių būtų sunku sukviesti kitose sakraliose vietovėse.

Mano Šiluva

Moksleivių ir mokytojų piligrimystės džiaugsmas ir pamokos Šiluvoje

Rugsėjo 12-ąją jau nuo dienos pradžios vaikai ir vyresni moksleiviai, gimnazistai pildė atlaidų miestelį džiaugsmo, šypsenų ir geros nuotaikos. Šiluvos šventovė sujudo, suklego – piemenėlius užkalbinusi Marija šioje žemėje, kaip pasakoja seniausia rašytinė jos istorija (kan. M. Sviekausko, apie 1651 m.), susikvietė mūsų amžiaus vaikus.

Mano Šiluva

Taikos siekio dieną – Lietuvos kariuomenės malda ir patarnavimai Šilinėse

Tęsiantis didiesiems atlaidams Šiluvos šventovėje, Mergelės Marijos pasveikinti jos Gimimo iškilmių proga atvyko Lietuvos kariuomenė bei jos vadai, savanoriai, partizanai, šauliai. Šilinės rugsėjo 10 dieną visiems piligrimams dovanojo maldos laiką, o jį lydėjo ir Apvaizdos dovanota oro gaiva.

Mano Šiluva

Kuklumas ir grožis – gėlės Švč. Mergelei Marijai Šiluvoje

Kasmet didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu Šiluva pražysta floristų kurtomis kompozicijomis. Ne išimtis ir šie metai. 2024-aisiais Šilinių metu, kurių šūkis „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd, 4, 12), nepamirštama, jog prieš daugiau nei 400 metų ant akmens Šiluvoje apsireiškusi Mergelė Marija visada kviečia sekti ja ir keliauti Dievo link. Todėl kuklumas bei nuolankumas be ištaigingumo yra neabejotini Švč. Mergelės Marijos atributai.

Mano Šiluva

Maldos metų Šilinės – metas artintis prie Viešpaties

Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia.

Mano Šiluva

Antano Vivulskio architektūros šedevras paskelbtas valstybės saugomu

Antano Vivulskio statyta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia Raseinių rajone – tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį, ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjį buvo tikimąsi, jog pastatas bus pagaliau paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.

Mano Šiluva

Įkvėpkime laisvės oro iš naujo!

Kai prieš 35-erius metus, 1989-aisiais, stojome į Baltijos kelią, ore jau tvyrojo artėjančios laisvės dvelksmas. Galėtume sakyti, kad laisvė buvo išmelsta ir kitame kelyje – į Šiluvą.

Mano Šiluva

Antano Vivulskio architektūros šedevrui Šiluvoje – 100 metų

Tikriausiai jokie parašyti žodžiai negalėtų įvertinti Antano Vivulskio (1877-1919) – genijaus mums paliktos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčios architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės. Tai objektas, daug pralenkęs savo laikmetį, ir simboliškai įtvirtinantis tai, kas šio didžio menininko suvokimu buvo lietuviškumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo šios koplyčios konsekracijos, 2024 metų rugsėjo 8 dieną, tikimąsi, jog pastatas bus paskelbtas aukščiausio lygmens valstybės saugomu kultūros paminklu.