Spektaklio siužetas (scenarijaus autorius Arūnas Kazlauskas) remiasi egzistencialistine filosofija, kuri individą, individualią patirtį ir jos unikalumą laiko žmogaus egzistencijos pagrindu. Žmogaus santykis su tikrove yra iracionalus, jį galima tik išgyventi – ir kiekvienas jį išgyvena savaip. Individas neturi jokios iš anksto jam duotos priedermės ir tėra toks, kokiu pats save sukuria. Todėl beprasmės ir visos iš anksto nustatytos normos. Svarbu ne kas, o kaip pasirenkama. Žmogus visiškai laisvas, tačiau privalo atsakyti už savo pasirinkimus.
Todėl šis spektaklis kuriamas absurdo dramos principu – trys jo herojės susitinka paralelinėje erdvėje, kurioje susikerta visų jų pasauliai. Žinoma, šis susidūrimas yra laikinas, tokia netvari erdvė gali egzistuoti tik labai trumpą laiko atkarpą. Po šio aštraus, sielą apnuoginančio kontakto, herojės yra pasmerktos grįžti į savo kasdieninį gyvenimą ir tęsti egzistenciją. Tačiau trumpa nušvitimo akimirka, kažkur šalia kasdienybės, kur jos gali atskleisti savo tikrąjį „aš“, negrįžtamai pakeičia jų asmenybes. „Kai tu grįši į savo pasaulį, tavęs ten jau niekas nepažins“- taip vienos iš herojų lūpomis apibūdinama susiklosčiusi paradoksali situacija. Tiesiog įprastame pasaulyje spektaklis tęsis toliau, tik jau pagal nusistovėjusį visuomenės toleruojamą socialinį scenarijų.
Spektaklis „Nowhere“ nutolsta nuo klasikinės dramos principų, tai daugiau tarpdisciplininis performansas, kuriame siužeto kuriamas emocijas sustiprina Danielės Gavėnaitės elektroninės kompozicijos ir vokalas (spektaklyje panaudotos dainos iš autorės debiutinio albumo „Cursed Kingdom“)
Kitas vizualiai įtaigus spektaklio elementas – ekspresyvus Vilmos Pitrinaitės šokis, sukurtas specialiai šiam spektakliui. Vilma Pitrinaitė – gerai Lietuvoje ir už jos ribų žinoma šiuolaikinio šokio choreografė, atlikėja, didžiąją savo laiko dalį praleidžianti Belgijoje, tačiau nepamirštanti ir Lietuvos šokio scenos. Pernai Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalyje pamatėme puikų jos šokio spektaklį „Somaholidays“, šiemet ji dalyvavo performanse „Opera in jazz“. Žinoma, be šių ir kitų pasirodymų Lietuvoje, dar daugybė projektų Belgijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse.
Klasikinės dramos kanonus spektaklyje puikiai atstovauja Simona Zalensienė. Ji yra tarsi pagrindinė siužetinės linijos ašis, apie kurią sukasi visas dramos konfliktas. Tiesa sakant, konfliktas taip pat yra tik iliuzinis, suvaidintas, galu gale virstantis grotesku ir susitaikymu. Susitaikymu su likimu ar su pačiu savimi? Šis egzistencinis klausimas išlieka atviras ir pasirodymo pabaigoje. Simonos kuriama herojė Gerda yra jungiančioji grandis tarp kitų personažų, tarsi savotiškas mediumas, visada išliekanti neutrali, užsidariusi savo šalto intelekto apvalkale, nes ji vienintelė mąsto racionaliai – iliuzijos yra trumpalaikės, anksčiau ar vėliau teks grįžti.
Nors šis spektaklio pastatymas jau yra pilnai išbaigtas ir gali būti pristatytas realioje scenoje, vis tik jį būtų galima apibūdinti kaip juodraštinį, vieną iš galimų pastatymo variantų. Kūrybinė komanda yra numačiusi platesnę pastatymo realizaciją, atitinkančią gyvo performanso žanrą. Didesnėje atlikimo erdvėje planuojamos masinės scenos, kuriose galės dalyvauti ir savanoriai, prieš spektaklį trumpai supažindinti su savo funkcijomis scenoje. Taigi, kiekvienas norintis galės dalyvauti šiame mistiniame susitikime paralelinėje erdvėje…
Spektaklio treilerį galima pamatyti youtube platformoje:
Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Arūnas Kazlauskas
Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovas
