Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl, prieš pradedant kelionę šiuo metų laiku, būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Vairuotojai turėtų atsiminti, kad kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai.
Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų.
Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.
Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledas, todėl artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.
Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą. Jei automobilyje nėra ABS, važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.
Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.
„Via Lietuva“ planuojantiems bet kokias keliones žiemą primena, kad kelionės gali trukti ilgiau. Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojat tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus bet ir sniegą nuo viso automobilio.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą ir plėtrą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
