Skausmo priežastys – pandemijos ir viruso sukeltos pasekmės
Šalyje jau metus besitęsiant karantinui, gydytojams tenka ne tik gelbėti pacientų, susirgusių COVID-19 virusu gyvybes, bet ir kovoti su galybe ligų, neretai – užleistų dėl pandemijos apribotų paslaugų.
Sumažėjęs fizinis aktyvumas, darbas iš namų, nepatogi darbo vieta, apribotas reabilitacinių paslaugų prieinamumas, socialinė distancija ir ateities baimė paveikė tiek fizinę, tiek emocinę ir psichologinę žmonių sveikatą.
Gydytojos R. Gabrinovičienės teigimu, pastaruoju metu itin padaugėjo pacientų, besiskundžiančių juosmens, kaklo bei galvos skausmais, taip pat miego sutrikimais. Anot medikės, dažnai tai susiję su pasikeitusiu gyvenimo ritmu, ydingos laikysenos ar nepritakytos darbo vietos sąlygota raumenų įtampa, taip pat psichologinėmis priežastimis.
„Pastebime, kad pandemijos metu ženkliai padaugėjo psichosomatinių skausmų ar kitų neurologinių simptomų, susijusių su psichine ir emocine sveikata, todėl geriausias gydymo efektas pasiekiamas bendradarbiaujant su gydytojais psichiatrais ir psichologais“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, neurologė R. Gabrinovičienė.
Ji priduria, kad pastaruoju metu daugėja ir pacientų, besikreipiančių dėl galvos skausmų persirgus COVID-19 infekcija. Ši liga gali lemti jau turimų galvos skausmų paūmėjimą ar sukelti naujus, išliekančius kelias savaites ar net mėnesius. Kiti liekamieji reiškiniai, tokie kaip nuovargis, atminties ir koncentracijos sutrikimas, raumenų skausmai, silpnumas ar miego sutrikimai, taip pat yra gana dažni ir labai varginantys pacientus simptomai.
Tikslus ištyrimas – raktas į pasveikimą
Medikės teigimu, svarbų vaidmenį gydant neurologines ligas atlieka tikslus ir aiškus ligos nustatymas.
„Siekiant nustatyti tikrąsias priežastis, detaliai apklausiame ir apžiūrime pacientą, įsiklausome į jo sveikatos problemas, taip pat atliekame vaizdinius – magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), rentgenografijos, ultragarsinius – ir/ar laboratorinius tyrimus. Dažnai prireikia ir platesnės specialistų komandos,“ – dalijasi gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad neurologinius susirgimus labiausiai padeda nustatyti MRT tyrimas, kuris pasižymi saugumu ir dideliu informatyvumu: „Šio tyrimo metu galime tiksliai įvertinti struktūrinių pakitimų laipsnį, kraujotaką, atmesti ar patikslinti galvos bei nugaros smegenų ligas. Laboratoriniai tyrimai dažnai padeda patikslinti tam tikrų neurologinių simptomų priežastis, atrasti susirgimų kilmę.“
Svarbu nepamiršti reabilitacijos ir prevencijos
„Norėdami išvengti panašių situacijų ateityje ar kiek įmanoma sumažinti paūmėjimų dažnį, būtina atkreipti dėmesį ir į nemedikamentines priemones. Pacientams visada siūlome nepamiršti reabilitacinių procedūrų, tokių kaip mankštos, fizioterapijos. Taip pat svarbu atsižvelgti į rizikos veiksnių korekciją, dienos ritmo bei miego higienos įpročių formavimą, esant reikalui taikyti psichoterapiją“, – pabrėžia R. Gabrinovičienė.
Norėdami apsaugoti savo sveikatą ateityje, turime nepamiršti ir prevencijos. Neurologinių ligų profilaktikai įtakos turi tinkamas darbo ir poilsio režimo balansas, streso ir emocinės įtampos šaltinių valdymas, pakankamas kiekis aktyvaus laiko gryname ore, sveika mityba bei reikiamo kiekio vandens vartojimas.
Be to, pasikeitus darbo pobūdžiui, t.y. vis daugiau dirbant iš namų, gydytoja atkreipia dėmesį, kad siekiant apsisaugoti nuo neurologinių ligų, būtina įsirengti patogią darbo vietą:
- jei tenka ilgai dirbti kompiuteriu, kaklą visą laiką laikykite tiesioje padėtyje. Kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje (tam galime panaudoti knygas ar specialias atramas).
- Sėdėdami kontroliuokite save ir nepasvirkite į priekį, geriausia atsiremkite į kėdės atramą – taip apsaugosite apatinės dalies nugaros raumenis. Stenkitės sėdėti kuo tiesiau, išlaikydami natūralų „S“ formos nugaros išlinkimą.
- Rankas laikykite sulenktas per alkūnes 90–100 laipsnių kampu, pečius atpalaiduokite.
- Sėdėdami pilna pėda remkitės į grindinį. Kojų nesulenkite per daug – laikykite jas 90–100 laipsnių kampu.
- Taip pat, dirbant sėdimą darbą, svarbu daryti reguliarias, bent kelių minučių trukmės pertraukas: maždaug kas 1–2 valandas atsistokite, atlikite lengvus tempimo ar kitus nesudėtingus pratimus, pasirąžykite, pasivaikščiokite.
