Virusinių žarnyno infekcijų pakilimas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio. Dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus, imunosupresiją patiriantys asmenys, senyvo amžiaus žmonės. Šie susirgimai pasireiškia vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, karščiavimu. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams bei senyvo amžiaus asmenims, dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant.
Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, žarnyno virusų infekcijos šaltiniu yra žmogus, virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
Virusai aplinkoje gali išlikti gyvybingi kelis mėnesius. Jie gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar juos veikiant aukšta temperatūra. Dėl mažos užkrečiamosios dozės, viruso atsparumo aplinkoje ir visuotino imlumo šios infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose.
Efektyviausia apsaugos nuo rotaviruso infekcijos priemonė – skiepai. ULAC medikai primena, kad skiepai nuo rotavirusinės infekcijos turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus ir šio skiepo vėlesniam amžiui atidėti negalima.
Lietuvoje į profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn. kūdikiams. Skiepijant rotavirusinės infekcijos vakcinomis devyni iš dešimties vaikų apsaugomi nuo sunkios rotavirusinės ligos formos, o septyni iš dešimties vaikų apsaugomi nuo bet kokio sunkumo rotavirusinės infekcijos.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo virusinėmis žarnyno infekcijomis riziką svarbios ir kitos profilaktinės priemonės. ULAC medikai pataria:
- kuo dažniau plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. atvejais;
- gyvenamosiose patalpose dažnai liečiamus paviršius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas įrenginiams ir paviršiams valyti;
- kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas;
- ligonio apatinius drabužius skalbti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje;
- vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti;
- pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo paskirtų rekomendacijų.
