Šiuo metu galiojančios nepaprastosios padėties terminas baigiasi 2022 m. balandžio 20 d. 24 valandą.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones grėsmė visuomenės rimčiai ir saugumui ne tik išliko, bet labai padidėjo.
„Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ne tik nemažėja, bet ir intensyvėja – daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, nuolatiniai tarptautinės teisės pažeidimai. Visa tai lėmė didelio masto humanitarinę krizę bei karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą. Be to, nesaugi ir nestabili geopolitinė situacija sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą. Reaguodami į tai, ką paminėjau, turime taikyti būtinas saugumo priemones galimoms grėsmėms atremti“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Nutarimo projekte numatyta, kad asmenims draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kai jų tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos ir (ar) Baltarusijos valstybių veiksmus, dėl kurių Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis.
Nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje, saugomi svarbūs valstybei objektai, griežčiau kontroliuojamas karo ir neapykantos kurstymas – ribojamos televizijos ir radijo programų transliacijos, kuriomis skleidžiama Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija.
Toliau galios ir griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas stabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Pažymėtina, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels. Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
