Vilimas Norkūnas – vienas iš nedaugelio Lietuvos vargonininkų, puoselėjančių senąją muziką ir istorines klavišinių instrumentų tradicijas. Atlikėjas baigė vargonų koncertinės ir sakralinės muzikos bakalauro studijas Mozarteumo universitete Zalcburge, įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį Graco menų universitete, o vėliau ten pat su pagyrimu baigė senosios muzikos–klavesino specialybės studijas.
Ypatingą vietą šioje koncertinėje programoje užėmė organetas – mažieji, viena ranka dumpliuojami vargonai, dažniausiai vaizduojami Šv. Cecilijos, muzikos globėjos, paveiksluose. Kairė ranka reguliuoja oro spaudimą dumplėmis, dešinė – groja klavišais. „Reikia tikros meistrystės, kad organetas skambėtų, tartų ir frazuotų muziką kaip žmogaus balsas“ – pasakoja Vilimas Norkūnas. Atlikėjas stažavosi Italijoje, Bolonijoje, pas žymią organeto ir klavesino muzikos atlikėją Cataliną Vicens. Šiuo metu Vilimas Norkūnas yra vienintelis atlikėjas Lietuvoje, turintis savo organetą, sukurtą pagal ikonografinius šaltinius.
Koncertinė programa Raseinių bažnyčioje – muzikinis pasakojimas apie vargonų atsiradimą ir jų raidos kelią per įvairias epochas. Vilimas Norkūnas savo pasakojimą iliustravo skaidrėmis, kurios padėjo suprasti istorinį kontekstą, papildydamas temą geriausiai vargonų raidą atspindinčia muzika. Programoje muzikantas organetu atliko kūrinius iš seniausių kodeksų (Rossi, Faenza, Huelgas ir kt.), kompozitorių Guilaume de Machaut, Hildegard von Bingen muzika. Bažnyčios vargonais jis atliko žymių kompozitorių Heinrich Finck (dirbusio ir Lietuvos valdovams), Girolamo Cavazzoni, Luzzasco Luzzaschi, Andrea Gabrieli, Girolamo Frescobaldi, Johann Jacob Froberger kūrinius.
Po koncerto Raseiniuose atlikėjas prisipažino: „esu laimingas, kad su Raseinių kultūros centru koncertui pasirinkome Raseinių Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią. Nors vargonai nedideli, matuojant pagal bažnyčios dydį – atkeliavę iš Kauno Šv. Mikalojaus karmeličių bažnyčios – tačiau labai gražiai intonuoti ir užpildo visą erdvę. Įdomu, kad jie pagaminti Rygos Emil Martin & Co dirbtuvėse. Kiekvieni bažnyčios vargonai turi savitus akustinius bruožus, charakterį ir balsą. Manau, būtų nuostabu, jei Raseinių bažnyčios vargonai vėl taptų miesto kultūrinio gyvenimo dalimi – tiek per miesto šventes, tiek liturginėse šventėse kaip Kalėdos, Velykos, Sekminės ir panašiai ar net šiuolaikinės muzikos koncertinėse programose“.
Arūnas Kazlauskas, projekto vadovas
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba https://www.ltkt.lt/
