Vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugant nuo sunkios ligos eigos bei mirties. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams.
„Paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą. Ši tikimybė yra ženkliai mažesnė, bet ji išlieka. Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Anot mediko, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų.
„Kai bus vakcinuota didesnė dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma (t. y. būti tyliuoju viruso nešiotoju) ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei. Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos“, – įspėja imunologas.
Ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.
Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.
