2025 m. birželio 19 d. šunį Gausą už pavadėlio laikiusiam Kęstučiui Butkui skirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Šunį kastuvu daužiusiai Ilonai Ščerbinskienei – 60 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m. be intensyvios priežiūros.
Abiem kaltinamiesiems skirti įpareigojimai: K. Butkui viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiama jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. I. Ščerbinskienei – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas abiem kaltinamiesiems paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose. Be to, abiem kaltinamiesiems solidariai reikės sumokėti teismo priteistą 1 753 Eur turtinę žalą už šuns gydymą.
Teismas nustatė, kad K. Butkus ir I. Ščerbinskienė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2025 m. birželio 19 d. gyvenamojo namo kieme, bendrininkų grupėje žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kaltinamasis K. Butkus laikė I. Ščerbinskienės sugyventiniui priklausantį šunį už pavadėlio, o I. Ščerbinskienė tyčia kastuvu sudavė šuniui ne mažiau kaip 12 smūgių į galvą ir kaklą, po to kaltinamieji jį užkasė.
Gyvūnui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, kurie pavojingi jo gyvybei. Teismas konstatavo, kad kaltinamoji I. Ščerbinskienė padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo augintinį, jį suluošindama. Kita vertus, matyti, kad kaltinamoji jau ne vienerius metus turi sveikatos sutrikimų, alkoholio vartojimo problemą ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pasižymėjo smurtiniais veiksmais gyvūno atžvilgiu, tačiau teismas nenustatė, kad dar iki nusikalstamos veikos padarymo buvo susiformavusios jos antivisuomeninės nuostatos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji yra nekoreguotina asmenybė.
„Neizoliavus I. Ščerbinskienės nuo visuomenės, tačiau prižiūrimai probacijos, ji turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme ir spręsti sveikatos ir alkoholio vartojimo problemas, kurios iš dalies ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą“, – sako teisėja Asta Benetytė.
Kaltinamasis K. Butkus savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad I. Ščerbinskienė atsivedė šunį ir sakė, kad šis jai nereikalingas ir jį reikia užmušti. Jis jai padėjo tai padaryti laikydamas šunį už pavadžio.
I. Ščerbinskienė pirmosios apklausos metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad pati kastuvu mušė šunį. Tuo metu iš gretimo namo moteris ėmė šaukti, todėl jie pasislėpė už ūkinio pastato, kur kaltinamoji dar du kartus sudavė šuniui per galvą. Ji galvojo, kad šuo negyvas, todėl liepė K. Butkui jį užkasti.
Vėliau kaltinamoji parodymus pakeitė, kaltės nebepripažino ir teigė neprisimenanti įvykio. Teismas tokį elgesį įvertino kaip gynybinę versiją. K. Butkaus parodymai išliko nuoseklūs ir atitiko kitus įrodymus.
Įvykį mačiusi liudytoja paaiškino, kad pro langą pamatė, kaip moteris atsinešė kastuvą ir juo pradėjo daužyti K. Butkaus už pavadžio laikomą šunelį. Liudytoja išbėgo į lauką, ėmė šaukti ir pranešė policijai.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.
