„Kai man buvo treji metukai, mirė tėtis ir mama tapo vienintele mūsų maitintoja. Ji sunkiai dirbo, kad galėtų savo vaikus išmaitinti ir suteikti jiems stogą virš galvos. Toks mamos elgesys suformavo suvokimą, kad gyvenime niekas nesuteikiama už dyką. Augdamas žinojau, kad norint kažką turėti, reikia sunkiai, atkakliai ir nuosekliai dėl to dirbti. Tokia buvo mano gyvenimo filosofija, tokią ją taikiau ir tada, kai gūdžiais 1993-iais atgavome lopinėlį žemės, kuriame nusprendėme pasėti pirmuosius kviečius“, – prisiminęs ūkininkavimo pradžią, pasakoja R. Balčaitis.
Ūkininkas priduria, kad priimtą sprendimą puoselėti žemės ūkį, lydėjo ir kitas – nusipirkti žemės apdirbimui skirtą traktorių, pirmąjį techninio arsenalo milžiną. Šis sprendimas, anot R. Balčaičio, simbolizuoja vieną svarbią taisyklę: ūkis perspektyvų turi tik tada, kai investuojama į infrastruktūrą.
Netikėtai rastas verslo partneris
Augalininkyste ir miškininkyste užsiimantis R. Balčaitis sako, kad ūkininkas – profesija, sujungianti daugybę specializacijų į vieną. Ūkininkas yra ir vadybininkas, ir buhalteris, ir inžinierius, ir agronomas – viskas viename. Tačiau net ir tokiam visų galų meistrui yra reikalinga pagalba iš šalies, kai turimų finansinių išteklių nebepakanka, o ūkio progresas stoja.
„Kai nuosavi finansiniai resursai buvo išnaudoti, nusprendžiau ieškoti alternatyvių finansavimosi šaltinių. Kreipiausi į daugelį finansinių institucijų, tuo metu veikusių Lietuvoje, pateikiau paraiškas ir laukiau, o po mėnesio gavau dviejų tipų atsakymus. Daugelis mano prašymų buvo atmesti, o tie, kuriuos buvo priimtas sprendimas tenkinti – siūlė tokias sąlygas, kurios netilpo į jokius protingo skolinimosi rėmus“, – pasakoja ūkininkas R. Balčaitis.
Tuo metu, kai R. Balčaitis nesėkmingai ieškojo palankaus finansavimo, kūrėsi Raseinių kredito unija ir kvietė gyventojus tapti pirmaisiais nariais, įsteigusiais „Bendruomenės banką“.
„Tuo metu Lietuvos finansų rinkoje reikėjo „naujo žaidėjo“, kuris ne tik demonstruotų rimtą požiūrį į mus, ūkininkus, bet ir pasiūlytų palankias finansavimo sąlygas. Raseinių kredito unija ir buvo tas „naujas žaidėjas“, todėl žinia apie jos steigimą labai nudžiugino. Tapti unijos nariu paskatino ir labai neįprasta tam metui finansų institucijos valdymo schema: kiekvienas atidaręs sąskaitą unijoje, tapo ne tik klientu, galinčiu skolintis, bet kartu ir nariu, turinčiu balsavimo teisę sprendimų priėmime. Šis 2002-iais priimtas sprendimas buvo vienas geriausių gyvenime, nes iki šių dienų turiu verslo partnerį, skatinantį augti ir tobulėti“, – teigia ūkininkas, įrašytas į pirmųjų 50-ties Raseinių kredito unijos narių sąrašą.
2 dešimtmečiai bendradarbiavimo
Ūkininkas R. Balčaitis pasakoja, kad du dešimtmečius su Raseinių kredito unija puoselėjami abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai, žymi vieną itin svarbų jo gyvenimo pasiekimą.
„20 metų vykdydami savo ūkio plėtrą ir jį modernizuodami gyvenome bute. Uždirbtą pelną, finansus, kuriuos suteikė paskolos su palūkanų kompensacija, investavome į ūkio augimą, infrastruktūrą: norėjome sukurti stabilų ūkį. Tai pasiekę, leidome sau pagalvoti apie komfortą ir šiandien gyvename nuosavame name, kuri pasistatėme čia pat, tėviškėje“, – teigia šiandien stambus Raseinių apskrities ūkininkas.
R. Balčaitis priduria, kad per beveik 2 dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą su Raseinių kredito unija teko ne kartą įsitikinti šios finansinės institucijos darbuotojų profesionalumu, operatyvumu ir realiu noru padėti su iššūkiais susiduriančiam ūkininkui.
„Ilgus metus unija sudarė itin patrauklias sąlygas finansuoti investicinius projektus, papildyti apyvartą ir užtikrinti likvidumą. Kiekvieną kartą konsultuodamasis su unijos darbuotojais įsitikindavau, kad jie puikiai supranta man kylančius iššūkius, turimas finansines galimybes ir poreikius. Visi jie demonstravo nuoširdų norą padėti ir buvo pasiruošę perimti biurokratinę naštą ant savo pečių: užpildyti dokumentus ir tarpininkauti su Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondu dėl lengvatų ir garantijų suteikimo. Dar daugiau, operatyvūs ir greiti unijos sprendimai leido mano ūkiui išgyventi 2008-iais prasidėjusią finansų krizę ir atsitiesti su parama nukentėjus nuo COVID-19”, – sako ūkininkas.
Ūkyje diegiamos žalumo idėjos
Anot R. Balčaičio, jau 5-erius metus puoselėdamas savo ūkį jis diegia žalumos idėjas palaikančius metodus. Šių metodų techninis įgyvendinimas pareikalavo daug laiko pasiruošimui, tačiau fiksuojamas rezultatas atperka visas pastangas.
„Atlikome išsamius dirbamos žemės tyrimus ir nustatėme, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje ir kas padėtų efektyviausiai tą stoką sumažinti. Tada nusprendėme pasitelkti į pagalbą ne cheminės sudėties trąšas, bet organines – paukščių ir kraikinį mėšlą. Šis tręšimo būdas ne tik tausoja žemę, ją natūraliai prisotina reikalingais mineralais, mažina vandenų taršą, bet didina potencialųjį ir realųjį derlingumą“, – pasakoja ūkininkas.
R. Balčaitis priduria, kad savo ūkyje užsiima ir sėjomaina dobilais, kuri gerina mechaninę ir biologinę dirvožemio sudėtį, stabdo piktžolių augimą bei tinkamai paruošia laukus pagrindinio pasėlio auginimui.