Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.
Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.
Užsidegus dūmtraukiui kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią angą traukti krintančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.
Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoj krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį yra sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.
Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.
Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.
Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.
Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai, ten įsirengę lizdus. Taip nenutiktų, jeigu kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.
Nepamirškite, kad draudžiama kūrenti netvarkingą krosnį, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles: neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis. Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga. Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti. Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus. Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.
Komentuoti