Be to, už žolės deginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 str. yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus piliečiai gali būti nubausti nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.
Raseinių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja, kad kaip ir kiekvieną pavasarį, kai susidaro palankus metas kilti gaisrams atvirose teritorijose, bus vykdomi reidai sausos žolės ir kitų augalinės kilmės atliekų degintojams nustatyti. Primename, kad vadovaujantis “Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nedres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas”, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 269:
1. Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
2. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
3. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
4. Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
5. Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) Augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
6. Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant 5 punkte nurodytų cheminių medžiagų (toliau – mediena), lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
7. Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
8. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Palikti be priežiūros deginamas šiukšles, augalinės kilmės atliekas ir besikūrenančius laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Raseinių rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistais, nesunku nustatyti nudegintų pievų savininkus. Už žolės ar šiaudų deginimą atvirose vietovėse arba jų nenušienavimą rudenį, kuomet sudaromos sąlygos kilti gaisrui, gali būti pritaikyta ne tik administracinė bauda, bet ir kreiptasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos dėl piniginių išmokų už deklaruojamus pasėlius sustabdymo.
Ugniagesiai dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Pastebėję gaisrą atviroje teritorijoje būtina imtis sekančių veiksmų:
- Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
- Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
- Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
- Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
- Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
