Praėjusiųjų metų vasarį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė gindama viešąjį interesą, teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia vienos Raseinių mieste esančios aikštelės pirkimo – pardavimo sutartį ir tuo pačiu taikyti restituciją. Tokia sutartis buvo pasirašyta 2020 metų rugsėjį tarp uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Raseinių autobusų parkas“ ir privataus asmens. Tais pačiais metais prokuratūroje buvo gautas Raseinių rajono tarybos narių, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir privataus asmens pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo Raseinių mieste. Tame pareiškime buvo nurodyta, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė „Raseinių autobusų parkas“ priklausančią 2012 kv. m. aikštelę, kuri esą reikalinga įgyvendinant savivaldybės projektą dėl miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, viešųjų erdvių mieste sutvarkymo. Pareiškime buvo tvirtinama, jog šis miesto tarybos sprendimas liko neįgyvendintas, o minėtą aikštelę galbūt pažeisdama teisės aktų reikalavimus „Raseinių autobusų parkas“ pardavė privačiam asmeniui. Atlikusi tyrimą prokuratūra nustatė, kad praėjusių metų vasarą „Raseinių autobusų parkas“ viešai paskelbė apie nereikalingo materialiojo turto viešąjį aukcioną, kuriame parduodama 0,2545 ha ploto aikštelė. Prokuratūros tvirtinimu, tame skelbime buvo nurodyti visai kito objekto identifikaciniai duomenys. Paraišką dalyvauti viešame aukcione pateikė vienas privatus asmuo, kuriam aikštelė ir buvo parduota už 35 200 eurų.
Prokuratūros pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad aikštelė buvo parduota pažeidžiant viešąjį interesą ir prieštaraujant imperatyviosioms Civilinio kodekso įstatymo nuostatoms. Ieškinyje tvirtinama, jog aikštelės pardavimo skelbimas ir aukciono sąlygos buvo paviešintos pažeidžiant Nekilnojamojo turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo reikalavimus, nesilaikyta aukciono viešinimo bei vykdymo terminų. Prokurorė pažymėjo, kad „Raseinių autobusų parkas“ vykdė ne inžinerinio statinio aikštelės aukcioną, o tuo pačiu adresu esančio valstybei priklausančio ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, kuriame yra aikštelė, aukcioną. Minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas bendrovei, tačiau, prokuratūros tvirtinimu, ji nuosavybės teise žemės sklypo niekada nevaldė ir neturėjo teisės parduoti. Nepaisant to, kad buvo vykdomas žemės sklypo pardavimo aukcionas, aukcione buvo parduotas inžinerinis statinys – aikštelė, kurios aukcionas realiai nevyko.
Restitucija siekiama išreikalauti iš aikštelės pirkėjo V. L. grąžinti ją bendrovei, o bendrovės – grąžinti pirkėjui 35 200 eurų.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog Ieškovė MB „Impresso LT“ neįrodė ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, o apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais apie tariamai pažeistas teises. Kaip pažymėjo teismas, be formalių deklaracijų apie ketinimą aukcione įsigyti ginčo aikštelę, ieškovė nėra pateikusi duomenų, kad šiuo metu ar aukciono organizavimo metu turėtų realią galimybę tai padaryti. Byloje neįrodyta, kad ieškovė (tariamai suinteresuota aikštelės įsigijimu), domėjosi tokio įsigijimo galimybe, kad atliko kokius nors veiksmus, ar svarstė dėl nekilnojamojo turto projekto vystymo, ar turėjo finansines galimybes ir išteklius įsigyti aikštelę. Teismas pabrėžė, kad ieškovė MB „Impresso LT“ nebuvo aukciono dalyve, nėra ginčijamo sandorio šalis, nepateikė nei vieno įrodymo, kad bent ketino dalyvauti aukcione, buvo išreiškusi pageidavimą įsigyti parduodamą turtą, byloje nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad ieškovė turėjo individualų interesą. Kaip konstatavo teismas, nenustačius, jog ginčijamas aukcionas bei pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus, konstatuotinas ieškovės materialinio teisinio intereso neturėjimas šiame ginče, todėl šiuo pagrindu ieškovės ieškinys atmetamas.
Ieškovių formuluojama pozicija, kad aukciono organizavimas ir sutarties sudarymas prieštarauja įstatymo imperatyvams, teismo įsitikinimu, yra grindžiamas prielaida, kad privataus juridinio asmens turtui yra taikytinos minėto įstatymo nuostatos, todėl ginčo situacijoje įstatymas negalėjo būti pažeistas.
Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo objektas – aikštelė – yra susijęs su konkrečių visuomenės poreikių tenkinimu, kad būtų planuojama įrengti viešam naudojimui skirtus objektus. Teismas pabrėžė, jog minėta aikštelė yra komercinės paskirties žemės sklype, sklypo naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, aikštelė paskutiniu metu faktiškai buvo nenaudojama ir faktiškai nereikalinga nei savivaldybei (kuri nepageidavo šios aikštelės perimti net už simbolinę kainą), nei bendrovė „Raseinių autobusų parkas“, kuri aktyviai siekė šią aikštelę perleisti. Teismo tvirtinimu, ieškiniuose apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie viešojo intereso svarbą ir nenurodoma, kaip ieškinio patenkinimo atveju toks interesas būtų apgintas. Teismas pabrėžė, jog savivaldybės tarybos narių grupės pareiškimo vertinti absoliučiu viešojo intereso gynimu nėra pagrindo, teismas sprendžia, kad šiame ginče, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, prokuroro reikalavimo patenkinimas neprisidėtų prie viešojo intereso apsaugos ir būtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo. Atmesdamas ieškinį teismas daro išvadą, kad nurodomi procedūriniai neatitikimai yra formalūs, neesminiai, neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir neturėjo reikšmės aukciono vykdymo eigai bei jo rezultatams. Kaip pažymėjo teismas, akivaizdu, kad ginant tariamą viešąjį interesą ir patenkinus prokuroro ieškinį, kaip prioritetinį, nukentės atsakovo V. L. teisėti interesai, bus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų, šiuo atveju ir atsakovo, teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo principai.
Teismas konstatavo, jog byloje nėra paneigta, kad atsakovas yra sąžiningas turto įgijėjas, sudarytas sandoris imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas iš esmės pažeistų atsakovo interesus, būtų iškreipta suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Įvertinus tai, kad ginčijamas sandoris atitiko įstatymo keliamus formos reikalavimus, pagal sandorį atsiskaityta, sutarties sudarymo terminas nėra imperatyvus, nėra pagrindo teigti, kad sudarytas ir ginčijamas sandoris yra niekinis. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, atmeta ieškovių reikalavimus dėl aukciono rezultatų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo visa apimtimi. Reikalavimas taikyti restituciją, teismo įsitikinimu, reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą, kuriuo nebūtų ištaisytas tariamas viešojo intereso pažeidimas.
Teismo sprendimu ieškovių ieškiniai atmesti. Iš ieškovių Šiaulių apygardos prokuratūros ir mažosios bendrijos „Impresso LT“ atsakovams V. L. ir D. A. teismas priteisė beveik 9 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidas, atsakovei „Raseinių autobusų parkas“ iš ieškovių priteisė dar po 3630 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
