Trumpai apžvelgiant konferenciją, neabejotina, jog įvyko prasmingas dialogas tarp skirtingų institucijų, akademinių Lietuvos ir užsienio įstaigų. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – doc. dr. Vaidas Petrulis pranešime „XX a. šeštojo dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje“ pakvietė giliau pažvelgti į tikėjimo ir architektūros meno santykį, itin svarbu tautinio stiliaus paieškose. Kitų pranešimų temos skilo į simboliškus tris skirsnius: Pirmasis – „Diskusija ir nesutarimai. Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities.“ Šiame kontekste galima buvo išgirsti Dr. Katarzyna Wasiutyńska pranešimą „Šventoji Dvasia – inovatorė? Dvasinis sinodinio kelio aspektas“, kuriame originaliu rakursu pažvelgta į Šventosios Dvasios veikimą šiandienos kontekste. Dokt. Gintaras Sungaila pranešimas istoriniame kontekste nušvietė Origenistinę kontroversiją. O Dr. Modris Lacis praplėtė mintį Mokymo knygos atradimais bei naujovės santykiu su tradicija.
Antrajame konferencijos skirsnyje „Stebuklas versus mokslas. Slėpinys versus aiškumas“ nevengta tokių sąvokų kaip stebuklas, realybė, inovacijos. Santykį tarp miesto ląstelės aiškumo ir dialogo su Bažnyčia atskleidė prof. dr. Kęstutis Zaleckis, o dokt. Gabrielius Edvinas Klimenka iškėlė itin aktualią melagienų temą pranešime „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“. Antrąjį skirsnį baigė dr. Kastyčio Rudoko pranešimas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymasis kaip ištęstas laike stebuklas“.
Paskutinė konferencijos dalis – „Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui“ buvo skirta apžvelgti dialogą vykstantį tarp skirtingų institucijų, akademinių ir kultūrinių diskursų matant potencialias veikimo galimybės. Šioje dalyje išgirdome dokt. Manto Tamošaičio pranešimą „Kurti naują kultūrą: antikiniai meninės reprezentacijos principai šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje“, o profesorė dr. Žanete Narkēviča temą praplėtė pranešimu, skirtu vaizduotei ir meistrystei. Konferenciją baigė dok. Rūtos Giniūnaitės pranešimas „Romano Guardinio nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje“.
Džiugu, jog akademinis disputas teologijos ir kitų akademinių diskursų kontekste tampa vis gilesnis ir įgyja apčiuopiamus pavidalus. Tai atliepė ir spalio mėnesį VDU leidyklos išleista dr. Kastyčio Rudoko sudaryta konferencijos santraukų knygą lietuvių ir anglų kalbomis. Kviečiame skaityti, susipažinti bei, galbūt rasti vienokius ar kitokius atsakymus, kaip akademinė mintis gali padėti ir teorinei bei praktinei plėtotei religinio turizmo ir piligrimystės srityse.
Komentuoti