Siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis – savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas. Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo – dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Ministerijos duomenimis, vien per 2024 m. dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tai sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, kurios galėtų būti skiriamos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
Siūlomi pakeitimai taip pat atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbuotojo ir darbdavio tarpusavio pasitikėjimu.
SAM pabrėžia, kad siūlomas sprendimas nebūtų privalomas darbdaviams – jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą, pasitikėjimą darbo santykiuose ir kartu mažinti administracinę naštą sveikatos sistemai.
Šis rengiamas įstatymo projektas derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šią savaitę susilaukė ir profesinių sąjungų palaikymo. Gavus Vyriausybės ir Seimo pritarimą, tokios galimybės atsirastų kitais metais.
Įstatymo pakeitimais siekiama didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles pas šeimos gydytojus ir gerinti medikų darbo sąlygas, kartu sudarant daugiau galimybių gyventojams sveikti namuose, o ne gydymo įstaigų laukiamuosiuose.
