Susitikime taip pat dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Šiluvos klebonas kun. teol. lic. Žilvinas Zinkevičius, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas, Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir Šiluvos seniūnas Donatas Dabžanskis.
Daug dėmesio skirta ir Šiluvos vardo garsinimui tarptautinėje erdvėje. Susitikime aptartas Lietuvos ir Šiluvos šventovės pristatymas Fatimoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse. Jose mūsų šalis pristatyta kaip reikšminga religinio turizmo kryptis, o Šiluva išskirta kaip viena svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje. Pabrėžta, kad toks matomumas tarptautinėje erdvėje atveria naujas galimybes stiprinti Šiluvos žinomumą, plėtoti ryšius ir skatinti piligrimystės maršrutų kūrimą.
Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas dėkojo Inovacijų ir ekonomikos ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės bei Šiluvos šventovės atstovams, prisidėjusiems prie Lietuvos ir Šiluvos pristatymo Fatimoje. Arkivyskupas džiaugėsi, kad Šiluvos šventovės vardas vis plačiau skamba tarptautinėje erdvėje, pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir išreiškė viltį, kad pradėti darbai, susiję su Šiluvos žinomumo stiprinimu ir jos augimu kaip piligrimystės vietos, bus nuosekliai tęsiami ir ateityje. Jis taip pat džiaugėsi Savivaldybės finansine pagalba įrengiant Bazilikos apšvietimą bei skiriamu dėmesiu Šiluvos aplinkos puoselėjimui.
Kalbėta ir apie tolesnį bendradarbiavimą stiprinant Šiluvos vardo žinomumą bei ieškant sprendimų dėl didesnio vietovės įveiklinimo. Taip pat pabrėžta, kad svarbus glaudus pasirengimas Šiluvoje vykstantiems atlaidams, telkiant skirtingas institucijas ir užtikrinant sklandų bendrą darbą.
Raseinių rajono savivaldybės meras A. Nekrošius pabrėžė, kad siekiant didesnio Šiluvos šventovės žinomumo būtinas glaudus Savivaldybės ir Kauno arkivyskupijos bendradarbiavimas. Pasak mero, svarbu ne tik nuosekliai garsinti Šiluvos vardą Lietuvoje ir už jos ribų, bet ir stiprinti bendrą institucijų veikimą sprendžiant Šiluvai aktualius klausimus.
Administracijos direktorius K. Užemeckas pritarė, kad nuoseklus bendradarbiavimas tarp Savivaldybės, Kauno arkivyskupijos ir kitų įstaigų yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandų numatytų darbų įgyvendinimą ir kryptingą Šiluvos plėtrą.
Taip pat aptartas siūlymas atnaujinti Religinio turizmo skatinimo Šiluvoje programos įgyvendinimo darbo grupės veiklą. Savivaldybės vadovai pasiūlė atnaujinti jos sudėtį, o Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas patvirtino, kad Kauno arkivyskupija deleguos savo atstovus dalyvauti tolesniame darbe. Administracijos direktorius pasiūlė, esant poreikiui, į darbo grupės susitikimus kviesti ir įvairių sričių ekspertus, pavyzdžiui, verslo atstovus. Pabrėžta, kad aktyvesnė ir platesnė darbo grupės veikla padėtų konstruktyviau spręsti religinio turizmo, infrastruktūros, informacijos sklaidos, piligrimų priėmimo ir kitus Šiluvai svarbius klausimus.
Taip pat kalbėta apie Šiluvoje planuojamus senelių globos namus. Savivaldybės meras informavo, kad projektavimo darbai jau eina į pabaigą – juos numatyta užbaigti iki 2026 metų rugsėjo, o naujo pastato atidarymas planuojamas 2029 metais. Tikimasi, kad šis projektas prisidės prie socialinių paslaugų plėtros ir dar labiau sustiprins Šiluvos svarbą rajono gyvenime.
Susitikimo pabaigoje Šiluvos seniūnas D. Dabžanskis pasidžiaugė, kad patvirtinus 2026 metų Savivaldybės biudžetą jame numatyta Bukoto gatvės ir dalies Raseinių gatvės Šiluvoje šaligatvio rekonstrukcija. Taip pat svarstytas klausimas dėl Šiluvos valsčiaus savanorių įamžinimo – susitikimo dalyviai ieškojo bendrų sprendimų, kur toks įamžinimas galėtų atsirasti ir kaip jis galėtų atrodyti vizualiai.
Susitikime dar kartą patvirtintas bendras siekis nuosekliai stiprinti Šiluvos, kaip svarbios piligrimystės, kultūros ir bendruomeninio gyvenimo vietos, augimą, tęsti pradėtus darbus ir ieškoti naujų galimybių miestelio plėtrai.
