„Dievas be minties apie blogį“ – vienareikšmiškai ypatinga brolio dominikono Jean-Miguel Garrigues intelektualinė ir dvasinė kelionė po gėrio ir blogio prigimties klodus. Skirtingai, nei būtų galima tikėtis skaitant knygos pavadinimą, čia nėra advokataujama Dievui, bet pabrėžiant Dievo atributus – koks Jis yra, atskleidžiamas ypatingas žmonijos pašaukimas ne tik laisvei ir gėriui, bet pačiam Dieviškumui.
Drąsiai galima teigti, jog knyga kalba apie Dieviškosios realybės ir žmogiškojo pašaukimo dėsnius. Nepaisant kai kurių sudėtingesnių teologinių formuluočių, pats veikalas yra lengvai skaitomas ir gerai suprantamas, iliustruotas aiškiais pavyzdžiais.
Knygoje autorius teigia, jog: „Žmogus prakeiktas ne vien dėl to, kad atsisakė mylėti; tada tokie būtume visi. Jis prakeiktas tik todėl, kad atsisako būti mylimas“. Išties, šiais neramumų laikais paguodžia visas knygos turinys, kuris žmogų ir žmoniją laiko atsakinga už savo veiksmus ir jų pasekmes, o tai reiškia, kad būdami Dieviškojo plano dalis turime potencialą gerai tvarkytis pasaulyje. Mes tai tikrai galime, tiesiog turime… mylėti Dieviškosios meilės kategorijomis.
Itin įdomiai skaitomos vietos knygoje, kur autorius kalba apie tai, kas būtų, jei pirmieji tėvai – Adomas ir Ieva, nebūtų nupuolę. Vaizdžiai ir labai argumentuotai aprašoma, koks būtų Jėzaus ir žmonijos susitikimas išganymo istorijai pasisukus kitaip. Tokiu būdu autorius praplečia žmonijos patirtį.
Galiausiai reikia pasakyti, jog knyga universaliai tinka tiek ieškantiems pasaulio sąrangos supratimo, tiek norintiems pagilinti teologines žinias. Knyga puikiai tiks ieškantiems itin solidaus intelektinio turinio, tiek ir tiems, kurie ieško dvasinės paguodos.
