Iš viso Lietuvoje per metus surūkoma 2,88 mlrd. cigarečių. Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų tyrimas rodo, kad nepaisant to, jog bendras tabako gaminių vartojimas šalyje pernai sumažėjo 6 proc., nelegalių rūkalų vartojimo apimtys augo.
Tyrimo duomenimis, 2020 metais nelegalių tabako gaminių rinkos dalis Lietuvoje buvo 20,2 proc. Lyginant su ankstesniais metais pernai šešėlis išaugo beveik 2,5 proc. Tuo pačiu metu kaimyninėje Latvijoje fiksuotas 5 proc. augimas ir šešėlio rinkos dalis siekė 19,1 proc., o Estijoje 2020 m. šešėlinė dalis sumažėjo 0,7 proc. ir sudarė 6,7 proc.
Pagal šešėlinės rinkos dydį Lietuva rikiavosi trečia tarp Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalį lenkė tik Prancūzija ir Graikija, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės 2020 metais užėmė atitinkamai 23,1 proc. ir 22,4 proc. rinkos dalis.
Dėl šešėlinės tabako rinkos Lietuva pernai neteko 82 mln. eurų mokesčių, Latvija prarado 59 mln., o Estija – 16 mln. eurų, kurie galėjo papildyti valstybių biudžetus.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje pernai suvartota 580 mln. nelegalių cigarečių – net 40 mln. daugiau negu 2019 metais. Dėl išsiplėtusio šešėlio Lietuvos biudžetas neteko rekordinio kiekio potencialių pajamų – iš viso 82 mln. eurų. Tai – net penktadaliu daugiau, lyginant su užpernai, kai prarasta 68 mln. Eurų potencialių pajamų.
Net 88 proc. nelegalių tabako gaminių pernai į Lietuvą atkeliavo iš kaimyninės Baltarusijos. Daugiausia jų buvo surūkoma Kauno ir Šiaulių apskrityse.
Kasmet atliekamas tyrimas taip pat pateikė įžvalgų apie COVID-19 pandemijos įtaką legalių ir nelegalių tabako gaminių vartojimui ES valstybėse. Pastebėta, kad dėl karantino įvesti kelionių ribojimai itin paveikė gyventojų ne savo šalyje įsigytų tabako gaminių vartojimą – jis sumenko net 18,5 procento, t. y. beveik 12 mlrd. cigarečių. Iš viso per metus ES valstybėse cigarečių vartojimas susitraukė 4,7 proc. – suvartota 438,8 mlrd. vienetų.
Tyrėjai konstatavo, kad nelegalių rūkalų vartojimas 27-iose ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje toliau mažėjo, tačiau 0,5 procentinio punkto išsiplėtė šešėlinė rinkos dalis – ES 2020 metais ji sudarė 7,8 procento. Palyginti, šešėlinės rinkos dalis Lietuvoje buvo daugiau negu pustrečio karto didesnė.
Iš viso ES valstybėse pernai suvartota 34,2 mlrd. cigarečių, kurios nebuvo apmokestintos. Dėl to šalių biudžetai neteko apie 8,5 mlrd. potencialių pajamų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad per metus Bendrijoje net 87 proc. išaugo suklastotų rūkalų vartojimas. Vien Prancūzijoje jų buvo suvartota 6 mlrd., Graikijoje – 1,6 mlrd., Lenkijoje – 0,6 mlrd.vienetų. Iš viso tabako gaminių klastotės pernai sudarė 30 proc. visų nelegalių rūkalų, kai prieš metus ši dalis siekė 16 procentų. Prancūzijoje užfiksuotas net septynis kartus didesnis suklastotų cigarečių suvartojimas.
Tyrimo metu teisėsaugos pareigūnai KPMG ekspertams papasakojo, kad iš šešėlinės rinkos pelnosi organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurių tinklai driekiasi per skirtingas ES valstybes. Didelė dalis cigarečių, kurių kilmės šalis nenurodyta, ir suklastoti tabako gaminiai į rinką yra tiekiami tiesiai iš nelegalių fabrikų ES viduje. Pavyzdžiui, Lenkijoje teisėsauga pernai aptiko 87 vietas, kuriose buvo gaminamos nelegalios cigaretės.
Studijos autoriai atkreipia dėmesį, kad milžiniškas nelegalių cigarečių srautas griauna valstybių pastangas nuo rūkymo apsaugoti jaunimą, mažinti prieinamumą ir rūkymo paplitimą.
Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2020 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Atlikdami tuščių pakelių ir legalių vietos pardavimų tyrimus, ekspertai vertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
Tyrimą užsakiusi bendrovė neseniai paskelbė trečiąjį programos PMI IMPACT finansavimo etapą. Šia pasauline iniciatyva siekiama palaikyti trečiųjų šalių projektus, kurių tikslas – mažinti arba stabdyti nelegalią prekybą.
Prisijungti prie iniciatyvos gali įvairios viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, pavyzdžiui, vietinės ir tarptautinės asociacijos, taip pat – akademinės institucijos. Finansavimo sulauks projektai, kurių dalyviai nagrinėja ir sprendžia nelegalios prekybos problemas skirtingose pasaulio vietose, atskleisdami neigiamas šios šešėlinės veiklos pasekmes individualiems asmenims, jų šeimoms ir bendruomenėms. PMI IMPACT iniciatyva padės palaikyti apčiuopiamus ir praktinius sprendimus, kurie padeda mažinti nelegalios prekybos mastą. Taip pat iniciatyva skatins viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, orientuotą į tvarius rezultatus.
