Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas „dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse. Šiandien mes tęsiame darbą, pradėtą 2017 m., kai buvo pristatytas partnerystę reglamentuojantis projektas. Taigi dirbame nuosekliai. Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių. Tikiu, kad šiems pokyčiams esame pasiruošę jau seniai ir tapsime 21-ąja Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę“, – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžia: „Mes siekiame visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo. Dėl to drauge su partneriais imamės to, ką žadėjome – ilgus dešimtmečius ignoruotų klausimų sprendimų, kad visi Lietuvos piliečiai būtų priimami, nepaisant, kas jie yra ir ką myli. Imamės lyderystės ir tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai.“
Pasak Seimo nario, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Andriaus Navicko, Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius.
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis. Nors įstatymo projekte remtasi Vokietijos patirtimi, mes nieko aklai nekopijavome, bet ieškojome tokio varianto, kuris geriausiai tiktų Lietuvai čia ir dabar. Pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“, – pažymi Andrius Navickas.
Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos:
• sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą;
• leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių;
• sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju;
• leidžiama pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę;
• galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais;
• galimybė atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje;
• teisė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją;
• galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
,
Įstatymo projektą teikia: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas