Apklausos rezultatai parodė aiškų lyderį – daugiausia balsų surinko Ariogalos miesto seniūnija (25,84 proc.). Antroje vietoje liko Šiluvos seniūnija (11,24 proc.), trečioje – Paliepių seniūnija (8,99 proc.). Toliau rikiuojasi Viduklės, Raseinių miesto, Nemakščių, Kalnujų, Girkalnio ir Ariogalos seniūnijos – po 6,74 proc., Pagojukų seniūnija surinko 5,62 proc., Raseinių seniūnija – 4,49 proc., o Betygalos seniūnijai atiteko 3,37 proc. balsų.
Aktyvios diskusijos virė ir socialiniuose tinkluose. Gyventojai dėkojo atskiroms seniūnijoms ir konkretiems žmonėms už operatyvų darbą – ne kartą paminėta Kalnujų seniūnija, nemažai palaikymo sulaukė Girkalnio, Viduklės, Pagojukų, Šiluvos seniūnijos. Dalis komentatorių išskyrė Slabadą, teigdami, kad šiemet keliai čia buvo valomi ypač laiku ir plačiai, o padėkos žodžiai skriejo ir konkretiems atsakingiems asmenims. Buvo ir kritikos – kai kurie gyventojai pastebėjo, kad dalyje vienkiemių keliai liko nenuvalyti ar teko laukti ilgiau. Tačiau bendra nuotaika atspindi, kad ši žiema buvo rimtas išbandymas visoms seniūnijoms, o didelę dalį darbų padėjo atlikti ir vietos ūkininkai bei bendruomenės nariai.
Nemakščių seniūnija: iššūkiai ir bendruomenės vienybė
Šių metų žiema Nemakščių seniūnijai tapo rimtu išbandymu – seniūnas Remigijus Laugalis teigė, kad pagrindinis iššūkis buvo itin gausus sniegas ir nepakankamai galinga turima komunalinė technika. Nuolat pustant ir sningant, gatvės siaurėjo, o miestelio centre bei Laisvės gatvėje susidarydavo sudėtingos eismo sąlygos – sunkiasvoriam transportui tapo sudėtinga prasilenkti, kai kur judėjimas buvo beveik sustojęs. Siekiant užtikrinti pravažumą, per šventinį laikotarpį buvo pasitelkti du ūkininkai su galingais „John Deere“ traktoriais, kurie išvežė didžiulius kiekius sniego. Miestelyje supiltos net 3–4 metrų aukščio pusnys, o centrinės erdvės ir pagrindinės gatvės tapo saugesnės tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Didelis dėmesys skirtas ir atokesniems kaimams. Seniūnija yra sutarusi su ambulatorija, kad esant poreikiui pas ligonius ar vyresnio amžiaus gyventojus pirmiausia būtų nuvalomi keliai, kad medikai galėtų saugiai pasiekti pacientus. Vis dėlto, pasak seniūno, sudėtinga buvo tai, jog net ir dvi dienas iš eilės nuvalius kelius, stipresnis snygis situaciją sugrąžindavo į pradinę padėtį. Seniūnijai tenka prižiūrėti 71 kilometrą kelių, tad vienas nuvalymo ciklas pirmyn ir atgal sudaro apie 140 kilometrų – tai reikalauja tiek laiko, tiek žmogiškųjų resursų.
Nors gyventojų skundų sulaukta nedaug, prašymų padėti buvo nemažai. Pirmiausia reaguota į ligos atvejus bei vyresnio amžiaus gyventojų poreikius. Komunalinio ūkio darbuotojai dirbo nuo 4 valandos ryto iki 16 valandos, tačiau esant intensyviam snygiui jų pastangų nebepakako, todėl teko samdyti papildomą, galingesnę techniką. Seniūnas pabrėžia, kad sprendimus dėl didesnių darbų visuomet derino su savivaldybės administracijos vadovybe, kad veiksmai būtų suderinti ir pagrįsti.
Anot seniūno, viena didžiausių stiprybių – bendruomeniškumas. Ūkininkai ir vietos verslininkai neatlygintinai prisidėjo prie sniego valymo, ypač miestelio centre ir prie bažnyčios. Kai kuriuose kaimuose patys ūkininkai savo iniciatyva nusivalė kelius. Seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su seniūnaičiais, gimnazija, bažnyčia bei bendruomenėmis – pasak vadovo, visi veikia „iš vieno kumščio“. Nors ši žiema buvo viena sudėtingiausių per daugiau nei du dešimtmečius jo darbo patirtį, savo seniūnijos darbą jis vertina aštuoniais balais iš dešimties, pabrėždamas, kad svarbiausia – operatyvus reagavimas ir rūpestis bendruomene.
Šiluvos seniūnija: aiškūs prioritetai ir bendradarbiavimas
Šiluvos seniūnas Donatas Dabžanskis, vertindamas šių metų žiemos iššūkius, išlieka santūrus – pasak jo, pačiam save vertinti visada sudėtinga, tačiau bendrai seniūnija su situacija susitvarkė gerai. Seniūnas teigia, kad turimos technikos pakako, o prireikus buvo pasitelkti ir du ūkininkai, kuriems seniūnija jaučia nuoširdų dėkingumą už pagalbą. Nors didesnių skundų iš gyventojų nesulaukta, pasitaikė pavienių prašymų tam tikrus kelius nuvalyti greičiau. Anot jo, natūralu, kad visų kelių vienu metu pasiekti neįmanoma, todėl darbai buvo organizuojami pagal aiškius prioritetus.
Pirmiausia valytos pagrindinės miestelio gatvės, siekiant užtikrinti saugų ir sklandų eismą. Antrasis prioritetas buvo keliai, kuriais važiuoja mokinius vežantis autobusiukas – ypač svarbu buvo pasirūpinti, kad vaikai saugiai pasiektų ugdymo įstaigas. Tik po to dėmesys skirtas atokesniems vienkiemiams bei likusioms gatvėms. Seniūnas taip pat džiaugiasi bendruomeniškumu – dalis gyventojų, turinčių savo techniką, patys nusivalė privažiavimus ir vietinius kelius, nereikalaudami jokio atlygio ir nesikreipdami su pretenzijomis.
Pasak D. Dabžanskio, visada galima ieškoti būdų, kaip dirbti dar efektyviau, tačiau tam reikėtų didesnių techninių pajėgumų. Komunalinis ūkis negali turėti perteklinės technikos, kuri būtų naudojama tik ekstremaliomis žiemos sąlygomis, todėl tenka dirbti su tuo, kas turima, ir prireikus bendradarbiauti su vietos ūkininkais. Apibendrindamas situaciją, seniūnas pabrėžia, kad su esamais resursais ir bendruomenės pagalba seniūnija šią žiemą atlaikė garbingai.
Viduklės seniūnija: operatyvumas ir maksimalus įvertinimas
Kalbinta Viduklės seniūnė Daiva Ulinskienė teigė, kad didžiausias šios žiemos iššūkis buvo itin gausus ir nuolat besitęsiantis snygis. Tvarkytis pradėta nedelsiant – sniegui pradėjus kristi sausio 1-osios vakare, jau sausio 2-osios ankstyvą rytą į kelius išvažiavo traktorius. Pirmąjį snygį pavyko įveikti su viena technika, tačiau vėliau tapo akivaizdu, kad jos nepakaks, todėl buvo sudarytos sutartys su ūkininkais ir dirbta jau trimis traktoriais. Keliai seniūnijoje buvo valomi etapais – vos baigus vieną ciklą, snygis prasidėdavo iš naujo, tad darbus tekdavo kartoti. Daugiausia gyventojų skambučių sulaukta apie sausio 13-ąją, kai sniegas buvo ypač gausus ir dar nesibaigęs; kai kuriems žmonėms teko palaukti kelias valandas, tačiau, pasak seniūnės, į visus pranešimus buvo reaguojama operatyviai. Ji pati ne kartą vyko kartu su technika parodyti sudėtingesnių vietų, o dalis kelių buvo atkasiinėjama ir stumiama pasitelkus „Manitou“. Prie darbų prisidėjo ir bendruomenė – gyventojai su mažesniais traktoriukais padėjo prasivalyti kelius, talkino visuomenei naudingą veiklą atliekantys asmenys, ūkininkai neatlygintinai tvarkė šaligatvius. Iššūkių kilo ir senosiose Viduklės kapinėse, kur po gausaus snygio takus laidotuvėms teko atkasti rankiniu būdu, tačiau, anot seniūnės, visi darbai buvo atlikti ir rimtų nusiskundimų nesulaukta. Nors komanda jaučiasi pavargusi, savo darbą šiomis sudėtingomis sąlygomis ji vertina dešimčia balų iš dešimties, pabrėždama, kad žiemos metu tai buvo tik dalis kasdienių seniūnijos darbų.
Bendruomeniškumas, operatyvumas ir atsakomybė – kertinės sėkmės sąlygos
Šių metų žiemos iššūkiai Raseinių rajone dar kartą įrodė, kad efektyvus kelių valymas ir eismo saugumas priklauso ne vien nuo turimos technikos, bet ir nuo organizuotumo, bendruomenės įsitraukimo bei atsakingo sprendimų priėmimo. Seniūnijų patirtis parodė, jog sėkmė slypi gebėjime operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančias sąlygas, pasitelkti papildomus resursus, bendradarbiauti su ūkininkais, verslininkais ir vietos gyventojais, o prioritetų nustatymas tampa būtinybe, kai sniego gausa viršija įprastą valymo pajėgumą.
Socialiniuose tinkluose ir gyventojų komentarai atskleidė, kad žmonės itin vertina tuos seniūnus ir darbuotojus, kurie ne tik planuoja ir vykdo darbus, bet ir patys įsitraukia į procesą, rodo iniciatyvą ir atsakomybę. Dėkingumo žodžiai skriejo tiek individualiems ūkininkams, tiek bendruomenės nariams, kurie neatlygintinai prisidėjo prie sniego valymo ir saugesnio judėjimo bendruomenės teritorijose. Tokios situacijos demonstruoja, kad bendruomeniškumas yra ne tik vertybė, bet ir praktinė priemonė sėkmingai įveikti ekstremalias gamtos sąlygas.
Vertinant seniūnijų veiklą per šią žiemą, matyti, kad kiekviena iš jų susidūrė su skirtingais iššūkiais, tačiau visose ryškėja bendras principas: sėkmę lemia ne vien technika, bet ir žmonių įsitraukimas, organizacinis pasiruošimas bei nuoseklus darbų prioritetų nustatymas. Seniūnijų patirtys įrodo, kad net ir sudėtingiausiomis sąlygomis galima užtikrinti saugumą ir gyventojų poreikių patenkinimą, kai dirbama kartu ir atsakingai.
Galiausiai šių metų žiema – tai pamoka visam rajonui. Ji parodė, kad tik bendromis pastangomis, pasitelkiant tiek oficialius komunalinius resursus, tiek savanorišką bendruomenės pagalbą, galima ne tik išlaikyti infrastruktūrą, bet ir sustiprinti gyventojų pasitikėjimą seniūnijomis, kurti atsakingos, aktyvios ir bendruomeniškos teritorijos kultūrą. Tokia praktika tampa ne tik prevencija prieš stichines nelaimes, bet ir pavyzdžiu ateities kartoms, kaip kartu galima įveikti net ir rimčiausius išbandymus.
