Skaitytojų verdiktas: tarp padėkų ir nusivylimo
Šios savaitės apklausos rezultatai rodo, kad raseiniškių nuomonės apie medicinos paslaugas yra pasiskirsčiusios, tačiau išlieka stebėtinai pozityvios. Didžiausia dalis respondentų – 40,45 % – atsakė, kad paslaugas vertina gerai ir yra patenkinti gydytojais.
Visgi, likusi dalis gyventojų brėžia kitokią realybę:
-
21,35 % teigia, kad situacija bloga dėl milžiniškų eilių ir sunkios registracijos.
-
19,10 % paslaugas vertina patenkinamai, tačiau pasigenda geresnės kokybės ar malonesnio aptarnavimo.
-
17,98 % akcentuoja, kad rajone trūksta modernios įrangos, todėl tyrimams vis dar tenka vykti į didmiesčius.
-
Tik 1,12 % renkasi privačias klinikas, o pasirinkusių variantą „neturiu nuomonės“ nebuvo.
Socialinių tinklų aistros: „Daktarai nuo Dievo“ ir laukimo valandos
„Facebook“ grupėse užvirusi diskusija parodė, kad skaičiai apklausoje slepia tikras, kartais dramatiškas žmonių istorijas. Raseiniškiai negailėjo pagyrų konkretiems specialistams, tačiau negailestingai kritikavo Priėmimo skyriaus darbą.
„Priėmime – kažkas baisaus. Žmogus su sprando trauma buvo atvežtas 8:30 val., o daktaras apžiūrėjo tik 15 valandą. Tai nesuprantama!“ – piktinosi viena raseiniškė. Kiti jai pritarė, vadindami kai kurių darbuotojų požiūrį „bejausmiu“ ir „atžagariu“.
Tačiau net ir didžiausios kritikos bangos fone išsiskyrė šviesios patirtys. Pacientai dėkojo chirurgui Dainiui Juškai, vadindami jį „daktaru nuo Dievo“, gyrė ortopedus bei Vaikų skyriaus personalą. „Vaikų skyriuje dirba pačios geriausios moterys, didelė pagarba joms,“ – rašė raseiniškė Ilona, pabrėždama, kad nuomonė apie ligoninę dažnai priklauso nuo to, į kieno rankas papuoli.
Ligoninės direktorius Gediminas Pikūnas: apie specialistų trūkumą ir „kosmines“ algas
Ieškant atsakymų į gyventojų skundus, kalbintas Raseinių ligoninės direktorius Gediminas Pikūnas pabrėžė, kad rinka diktuoja savo sąlygas. „Populiariausi specialistai migruoja per aplinkinius rajonus, dirba tik etato dalimis. Prisivilioti, pavyzdžiui, kardiologą etatu šiai dienai yra beveik be šansų“, – neslepia vadovas.
Pasak direktoriaus, didžiausias paradoksas matomas dermatologijos srityje. „Siūlėme dermatologui virš 600 eurų į rankas per dieną – nei vienas nesutiko ateiti. Visi nuėję į grožio paslaugas privačiame sektoriuje“, – atviravo G. Pikūnas. Jo teigimu, eilių problemas sprendžia ne informacinės sistemos, o papildomos pajėgos – traumatologų komandą padidinus nuo trijų iki aštuonių, eilės sutrumpėjo nuo kelių mėnesių iki dviejų savaičių.
Kodėl tenka laukti valandomis? Direktoriaus atkirtis kritikai
Komentuodamas jautrią Priėmimo skyriaus temą ir socialiniuose tinkluose liejamą apmaudą dėl neva šešias valandas trunkančio laukimo, G. Pikūnas laikėsi tvirtos nuomonės – tokia kritika yra nepagrįsta. Direktoriaus teigimu, viešoje erdvėje pasirodanti informacija neatitinka realybės, o asmeniškai jis sulaukiantis tik vienetinių oficialių nusiskundimų. Todėl „Facebook“ diskusijose minimus atvejus vadovas linkęs vertinti ne kaip sisteminę problemą, o kaip pavienius, emocingai sutirštintus pasakojimus.
„Galiu patikinti, kad pas mus šešias valandas apžiūros laukti tikrai nereikia – tai „babučių pasakos“. Sistema veikia aiškiai: pagalba teikiama pagal būklės sunkumą, o pacientas priimamajame gali praleisti iki paros stebėjimo paslaugai. Tai normali medicininė praktika, skirta tyrimų dinamikai stebėti, o ne „nežiūrėjimas“, kaip bandoma pateikti“, – aiškino ligoninės vadovas.
G. Pikūno teigimu, dirbtinės eilės dažnai susidaro dėl pačių pacientų piktnaudžiavimo: „Priėmimo skyrius skirtas skubiai pagalbai, tačiau matome atvejų, kai kreipiamasi dėl prieš savaitę susitrenktos rankos, nes čia žmogui tiesiog „greičiau“ nei pas šeimos gydytoją.“
Gindamas savo komandą, direktorius siūlo kritikams bent trumpam atsidurti kitoje barikadų pusėje: „Prieš kritikuojant personalą, siūlyčiau patiems pabūti priimamajame ar pasiklausyti, kaip kartais bendraujama su registratūros darbuotojais. Požiūris pasikeistų labai greitai.“
Maitinimo permainos: „Blogas tiekėjas“ išeina, ligoninė gamins pati
Viena karščiausių temų – prastas ligoninės maistas – pagaliau pasiekė lūžio tašką. Direktorius G. Pikūnas interviu metu neslėpė kritikos dabartinei situacijai: „Su maistu yra taip: tas tiekėjas yra blogas. Pradeda kažkas mums netikti, duodam „velnių“, pasitaiso mėnesiui, o tada vėl tas pats atgal.“
Pasak vadovo, kantrybė išseko, todėl priimtas strateginis sprendimas – ligoninė pati perima maitinimo valdymą. Nors kelias iki savos virtuvės nebuvo lengvas dėl sunaikinto senojo maitinimo bloko ir biurokratinių kliūčių (projektų rengimo vandeniui, elektrai, ventiliacijai), bet darbai juda į pabaigą.
„Šiai dienai patalpos jau visiškai įrengtos. Šiuo metu skelbiamas konkursas įrangos pirkimui. Nors biurokratiniai procesai ir įrangos pristatymas užtrunka, optimistiškai tikimės, kad jau rudens pradžioje ligoninė pradės gaminti maistą pati,“ – naujienomis dalijosi G. Pikūnas. Direktorius taip pat pasidžiaugė, kad, nelaukiant galutinio termino, jau yra pilnai suformuotas ir darbui pasiruošęs virtuvės personalas.
Diagnostikos galimybės: įranga yra, leidimų – trūksta
Kalbėdamas apie technologinį ligoninės potencialą, Gediminas Pikūnas pastebėjo, kad Raseinių ligoninė šiai dienai yra apsirūpinusi praktiškai visa reikiama įranga, išskyrus magnetinio rezonanso tomografą. Visgi vadovas pabrėžė, kad moderniausia technika ne visada gali būti išnaudojama pacientų labui dėl „iš viršaus“ nuleidžiamų perteklinių reikalavimų.
„Mes turime moderniausią įrangą, pavyzdžiui, aukščiausios technologijos pompą kompiuterinei tomografijai, tačiau negalime atlikti kraujagyslių tyrimo ambulatoriškai vien dėl to, kad ligoninėje nėra kraujagyslių chirurgijos skyriaus. Tai yra absurdas. Tokie reikalavimai rodo, kad regionams tiesiog nenorima leisti teikti gerai apmokamų paslaugų, nors techniškai mes tam esame visiškai pasiruošę“, – sisteminius trikdžius įvardijo G. Pikūnas. Direktoriaus teigimu, būtent tokia politika riboja galimybes raseiniškiams gauti visas reikiamas paslaugas vietoje, užuot juos siuntus į didmiesčių klinikas.
Kas keisis raseiniškiams?
Šios savaitės apklausa ir gyventojų diskusijos parodė, kad sveikatos priežiūra Raseiniuose nėra tik sausa statistika – tai tūkstančiai skirtingų patirčių. Nors didžioji dalis raseiniškių džiaugiasi gydytojais, akivaizdu, kad įtampa Priėmimo skyriuje ir specialistų paieškos išlieka didžiausiais rajono galvosūkiais.
Svarbiausia žinia gyventojams – ligoninėje prasidėję ūkiniai pokyčiai. Jei viskas vyks pagal planą, jau rudenį pacientai sulauks kokybiškesnio, vietoje gaminamo maisto, o papildytos traumatologų gretos leidžia tikėtis, kad bent vienoje srityje eilių košmaras baigėsi. Visgi didžiausiu iššūkiu išlieka bendra bendravimo kultūra: kol vieni skundžiasi laukimu, o kiti tai neigia, raseiniškiams svarbiausia išlieka viena – nelikti už durų, kai pagalbos reikia labiausiai.
