Visuomenės balsas: nuomonės dėl ugdymo kokybės išsiskiria
Portalo „Mano Raseiniai“ atlikta skaitytojų apklausa atskleidė nevienareikšmį rajono gyventojų požiūrį į švietimo situaciją. Didžiausia respondentų dalis – 34,69 % – ugdymo kokybę vertina kritiškai ir mano, kad šioje srityje reikia esminių pokyčių. Beveik trečdalis apklaustųjų (32,65 %) laikosi nuosaikesnės nuomonės, teigdami, kad situacija yra vidutiniška, turinti tiek stiprių, tiek silpnų vietų. Tuo tarpu 26,53 % tėvų ir globėjų rajono darželių bei mokyklų darbu džiaugiasi ir vertina jį labai gerai. Likę 6,12 % apklausos dalyvių nurodė neturintys tvirtos nuomonės šiuo klausimu. Tokie rezultatai rodo, kad nors dalis bendruomenės pasitiki švietimo sistema, nemaža visuomenės dalis tikisi ryžtingesnių žingsnių sprendžiant įsisenėjusias problemas.
Ugdymo kokybė Raseinių rajone: tarp optimizmo ir realių iššūkių
Vertindama švietimo situaciją, Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė Danutė Janukienė pabrėžė, kad, remiantis įvairiais duomenų šaltiniais, bendras ugdymo lygis rajono ugdymo įstaigose yra pakankamai geras. Visgi, pasak vadovės, šiandienos švietimo kasdienybė paženklinta rimtais iššūkiais, iš kurių didžiausias – kritinis pedagogų trūkumas. Mokytojų komandos sukomplektavimas tapo nuolatiniu, ištisus metus trunkančiu rūpesčiu, o rasti pamainą specialistams provincijoje kai kuriais atvejais tampa beveik neįmanoma misija.
Gimnazijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį į vis labiau ryškėjančią mokinių motyvacijos problemą. Pastebima tendencija, kad mokiniai dažnai siekia tik minimalių rezultatų ir neišnaudoja savo realių gabumų, o tai ypač apsunkina ugdymo procesą regionų mokyklose, kur mokytojams tenka skirti didelę dalį pamokos laiko ne tik dėstymui, bet ir mokinių skatinimui bei drausminimui. Kalbėdama apie švietimo pagalbos specialistų situaciją, pašnekovė pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus savivaldybėje padaryta reikšminga pažanga. Nors specialistų prieinamumas pagerėjo, augantis poreikis vis dar lenkia galimybes – pagalbos apimtis ne visuomet atitinka realius vaikų poreikius.
Ankstyvoji pagalba darželiuose: specialistų trūkumas ir tėvų vaidmuo
Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ logopedė ekspertė, Vaiko gerovės komisijos pirmininkė bei logopedinio kabineto „KALBĖK“ įkūrėja Milda Vežbavičienė pastebi, kad pastaraisiais metais rajono ugdymo įstaigose ryškėja rimti vaikų kalbos ir bendravimo raidos iššūkiai. Specialistės teigimu, vis dažniau susiduriama su vaikais, kuriems sunkiau reikšti mintis, suprasti kalbą ar užmegzti ryšį su bendraamžiais – tai tiesiogiai siejama su augančia technologijų įtaka bei mažėjančiu gyvo bendravimo šeimose kiekiu. Nors darželiuose švietimo pagalbos tinklas plečiamas, specialistų poreikis auga sparčiau nei galimybės: riboti žmogiškieji ištekliai lemia trumpesnes ar retesnes pratybas, todėl jų intensyvumas ne visada atitinka realius vaiko poreikius.
Vaiko gerovės komisijos darbe didžiausi iššūkiai kyla dėl augančio vaikų, turinčių įvairių raidos ypatumų, skaičiaus, specialistų trūkumo bei tėvų dvejonių laiku kreiptis pagalbos. Logopedė pabrėžia, kad ankstyvas sunkumų pastebėjimas ir aktyvus šeimos įsitraukimas yra esminiai veiksniai vaiko pažangai – kuo anksčiau pradedamas kryptingas darbas, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingesnių problemų ateityje. Specialistės įsitikinimu, siekiant gerinti vaiko gerovės sritį Raseinių rajone, svarbiausia užtikrinti savalaikę, individualius poreikius atitinkančią pagalbą bei stiprinti glaudų, pasitikėjimu grįstą ugdymo įstaigų ir šeimų bendradarbiavimą.
„Liepaitės“ patirtis: ugdymo kokybė per saugumą ir bendrystę
Vertindama ikimokyklinio ugdymo situaciją, Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ direktorė Aušra Jankauskienė pabrėžia, kad ugdymo kokybė pirmiausia prasideda nuo vaiko emocinės būsenos – saugumo, ramybės ir pasitikėjimo jausmo. Nors direktorė džiaugiasi rajone juntama stipria bendruomeniškumo dvasia bei kolegų noru bendradarbiauti, ji išskiria ir specifinius šių dienų iššūkius. Vienas didžiausių – kasmet mažėjantis ugdytinių skaičius, priverčiantis įstaigas nuolat peržiūrėti struktūrą bei ieškoti naujų veiklos formų.
Skirtingai nei bendros rajono tendencijos, lopšelis-darželis „Liepaitė“ šiuo metu sėkmingai išlaiko stabilią specialistų komandą – logopedo, specialiojo bei socialinio pedagogų pagalba vaikams čia prieinama laiku ir nuosekliai. Visgi A. Jankauskienė pastebi, kad rajono mastu specialistų trūkumas išlieka aktualus, ypač augant vaikų specialiesiems ugdymosi poreikiams. Direktorės nuomone, ateities ugdymo kokybė priklausys nuo to, kiek dėmesio skirsime vaikų emocinei gerovei bei pedagogų darbo sąlygų gerinimui.
Savivaldybės strategija: investicijos į personalą ir kokybės vadyba
Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius bendrą ugdymo kokybę rajone vertina teigiamai, pabrėždamas, kad ji nuolat stebima ir vertinama remiantis švietimo stebėsenos duomenimis, tyrimais bei mokinių pasiekimų rezultatais. Pasak skyriaus atstovų, kiekviena ugdymo įstaiga kasmet nusimato tobulintinas sritis, o ugdymo kokybės gerinimui tęsiamos tokios iniciatyvos kaip „Tūkstantmečio mokyklų“ programa ir projektas „Ugdymo priemonės mokykloms“. Taip pat planuojama dviejose rajono ugdymo įstaigose įdiegti kokybės vadybos sistemą „Nuolatinis tobulinimas švietime“.
Didelis dėmesys skiriamas pedagogų profesiniam tobulėjimui: kiekvienas pedagogas turi teisę į bent 5 dienų kvalifikacijos kėlimą per metus, o savivaldybė sudaro sąlygas dalyvauti ilgalaikiuose mokymuose. Nors švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius 2025–2026 mokslo metais padidintas iki 156,96 (tai yra 5,9 % daugiau nei pernai), dalis jų vis dar lieka neužimti dėl specialistų trūkumo. Skyrius akcentuoja, kad pastaraisiais metais ypač išaugo psichologinės pagalbos poreikis – vis daugiau vaikų susiduria su emociniais ar adaptacijos sunkumais. Strateginiai sprendimai šiems iššūkiams spręsti integruoti į savivaldybės 2026–2028 m. strateginį planą.
Apibendrinimas: tarp strateginių siekių ir bendruomenės lūkesčių
Raseinių rajono švietimo sistemos paveikslas šiandien primena sudėtingą balansavimą tarp ambicingų strategijų ir realių žmogiškųjų išteklių krizių. Nors savivaldybės lygmeniu diegiamos pažangios kokybės vadybos programos ir skiriamas papildomas finansavimas švietimo pagalbai, gyventojų apklausos rodo, kad didelė dalis bendruomenės – virš 34 % – vis dar tikisi ryškesnių pokyčių.
Svarbiausia takoskyra išlieka tarp galimybių ir poreikių: ugdymo įstaigų vadovai tiesiogiai įvardija kritinį pedagogų trūkumą ir kintančią mokinių motyvaciją kaip pagrindinius trikdžius siekiant aukščiausios kokybės. Tuo tarpu darželiuose specialistai kovoja su technologijų sukeltais raidos pokyčiais ir laukiančiomis eilėmis pas logopedus. Galiausiai, sėkmingas ugdymas Raseinių rajone nebegali būti tik vienašalis institucijų darbas – tai bendras tėvų sąmoningumo, mokytojų atsidavimo ir savivaldybės operatyvumo rezultatas. Tik užtikrinus savalaikę pagalbą patiems mažiausiems ir išlaikius motyvuotus specialistus mokyklose, bus galima atliepti bendruomenės lūkesčius ir užtikrinti saugią bei kokybišką ateitį rajono vaikams.
