Kas numatyta 2026 metų piniginėje?
Oficialiais duomenimis, didžiausia lėšų dalis tradiciškai skiriama švietimui (29,4 mln. Eur) bei socialinei apsaugai (14,3 mln. Eur). Svarbi naujiena – net 32 proc. didesnis finansavimas seniūnijų kelių priežiūrai. Planuojama, kad papildomos lėšos leis operatyviau tvarkyti duobes, greideriuoti kelius ir valyti sniegą.
Taip pat numatytas 499 tūkst. eurų finansavimas visų rajono sveikatos įstaigų bazės atnaujinimui bei kelionės išlaidų kompensavimas atvykstantiems specialistams (gydytojams, pedagogams). Tarp didžiųjų projektų – „Tūkstantmečio mokyklos“, jaunimo ir senjorų daugiafunkcio centro statyba bei gatvių apšvietimo skaitmenizavimas.
Skaitytojų nuomonė: trečdalis raseiniškių pokyčių nelaukia
Nors biudžetas auga, gyventojų pasitikėjimas finansiniu planu nėra toks tvirtas:
-
33,33 % – Neturiu nuomonės.
-
33,33 % – Vertinu neigiamai: biudžetas neatitinka rajono poreikių.
-
16,67 % – Trūksta dėmesio svarbioms problemoms.
-
16,67 % – Vertinu teigiamai: prioritetai pasirinkti tinkamai.
Siekdama išsiaiškinti, kodėl nuomonės tokios kontrastingos, redakcija kalbino tarybos narius ir visuomenininkus. Jų vertinimai atskleidžia gilesnius politinius nesutarimus: nuo džiaugsmo dėl investicijų į švietimą iki aštrios kritikos dėl paramos Ukrainai bei „pamirštų“ naujakurių kvartalų.
Andrius Bautronis (buvęs Raseinių rajono savivaldybės meras, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, pedagogas, Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos vadovas, (TS-LKD)): biudžetas auga, bet prioritetai „nuslydo“ pro šalį
Nors 2026-ųjų metų Raseinių rajono savivaldybės biudžetas, lyginant su pastarųjų trejų metų perspektyva, išsipūtė daugiau nei 10 mln. eurų, opozicijos atstovas Andrius Bautronis šventinės nuotaikos nedemonstruoja. Politiko teigimu, nors pats pinigų didėjimo faktas yra teigiamas, jų paskirstymas kelia rimtų klausimų dėl valdančiųjų vertybių ir ūkiškumo.
Amoralu nerasti lėšų Ukrainai. Vienas didžiausių nesutarimų kilo dėl paramos kariaujančiai Ukrainai. A. Bautronis pabrėžė, kad frakcijos siūlymas skirti 10 tūkst. eurų generatoriams pirkti miestui-partneriui Merynkai buvo atmestas, o tai jis vadina „amoraliu žingsniu“.
„72 milijonų eurų biudžete nerasti 10 tūkstančių eurų pagalbai miestui-partneriui, su kuriuo bendradarbiaujame ne vienus metus, yra sunkiai suvokiama. Tai būtų buvusi tik procento dalis, kuri net tūkstantosios dalies svorio biudžetui neturėtų, tačiau valdančioji dauguma nusprendė visą naštą palikti tik verslui ir gyventojams“, – piktinosi politikas.
Seniūnijos paliktos su didesniais įkainiais, bet be pinigų. Kita jautri zona – seniūnijų asignavimai. A. Bautronis teigia, kad planuojant lėšas nebuvo tinkamai įvertintos pasikeitusios aplinkybės: išaugę komunaliniai įkainiai bei gamtinės sąlygos (sniegas, žolės šienavimas). Opozicijos nuomone, seniūnijų „krepšeliai“ turėjo būti didinami labiau, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir kokybiška aplinkos priežiūra visame rajone, o ne tik jo centre.
Turgavietės klausimas: nuo pelno prie nuostolio? Aštrios kritikos sulaukė ir sprendimas Raseinių turgavietę perduoti valdyti savivaldybės įmonei „Raseinių komunalinės paslaugos“. A. Bautronio turimais duomenimis, šis žingsnis jau dabar neša nuostolius:
„Jei anksčiau iš nuomos savivaldybė gaudavo 2 500 eurų grynojo pelno per mėnesį, tai šiandien situacija priešinga. Pavyzdžiui, sausio mėnesį už elektros energiją surinkta apie tūkstantį eurų, o išlaidos siekė pustrečio tūkstančio. Tai rodo visišką neūkiškumą“, – teigė politikas, pridurdamas, kad toks turgaus valdymo modelis gali užtraukti ir sankcijas iš europinių fondų administratorių.
Dėl šių priežasčių A. Bautronis kartu su frakcijos nariais balsavimo metu pasirinko nuoseklią poziciją – susilaikyti, taip išreikšdami nepritarimą dabartinei biudžeto formavimo logikai.
Airinas Jermolajevas (Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, Raseinių komunalinių paslaugų direktoriaus pavaduotojas, verslininkas (LSDP)): „Tai investicija į gyventojų kasdienybę ir bendruomenių stiprinimą“
Raseinių rajono savivaldybės taryba 2026 metų rajono biudžetą vertina palankiai ir pabrėžia, kad šiemet jis yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais. Pasak politiko Airino Jermolajevo, rengiant biudžetą buvo atsižvelgta į svarbiausias rajono sritis – socialinę apsaugą, švietimą bei infrastruktūros gerinimą.
Jis akcentuoja, kad prieš patvirtinant finansinį dokumentą vyko išsamios diskusijos tiek su tarybos nariais, tiek su visuomene, o į konstruktyvias pastabas buvo atsižvelgta strateginio planavimo etape. „Biudžete galima matyti, kad atsižvelgta į labiausiai reikalingas kryptis – socialinę, švietimo, infrastruktūros sritis. Jis buvo išsamiai aptartas dar prieš pristatymą tarybos nariams ir visuomenei, todėl manau, kad svarbiausios sritys tikrai įvertintos„, – sakė A. Jermolajevas.
Poveikis kiekvienam gyventojui. Nors milijoninės biudžeto lėšos gyventojams nėra paskirstomos tiesiogiai į rankas, tarybos narys pabrėžia, kad kiekvienas eurų padidėjimas daro įtaką kasdienybei. Iš biudžeto mokamos socialinės išmokos, finansuojamas švietimas, skiriamos lėšos seniūnijų kelių priežiūrai, bendruomenių veikloms ir kitoms viešosioms paslaugoms. Tarybos nario teigimu, didesnis finansavimas bendruomenėms gali prisidėti prie aktyvesnės jų veiklos, geresnės renginių kokybės bei reikalingo inventoriaus įsigijimo.
Ateities vizija: daugiau dėmesio verslui. Vis dėlto politikas pažymi, kad ateityje būtų galima daugiau dėmesio skirti verslo skatinimui rajone. „Manau, kad reikėtų daugiau finansavimo skirti smulkiojo verslo skatinimui – mokymams, pagalbai rengiant dokumentus ar naujų darbo vietų kūrimui. Šiuo metu tam numatyta apie 10 tūkstančių eurų, tai tikrai nėra didelė suma“, – teigė A. Jermolajevas.
Atsakas opozicijai: parama Ukrainai ir „politinis šou“. Reaguodamas į opozicijos kritiką dėl neva neskirtos paramos Ukrainai, A. Jermolajevas tai pavadino „politiniu šou“. Anot jo, savivaldybė ir verslas jau suaukojo dešimtis generatorių kitais būdais, todėl opozicijos siūlymas atimti lėšas iš bendruomenių eilutės buvo netikslingas. „Tai nebuvo nenoras aukoti, tai buvo pasipriešinimas pinigų atėmimui iš gyventojams svarbių eilučių, kai akcija jau ir taip sėkmingai įgyvendinta“, – aiškino tarybos narys.
A. Jermolajevas taip pat pabrėžė, kad gyventojai turėtų labiau domėtis savivaldybės finansais ir dalyvauti biudžeto formavimo procesuose per dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, kuri ateityje galėtų būti dar labiau plečiama.
Darius Ulickas (Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys („Darbo partija“)): biudžetas sudėliotas racionaliai
Tarybos narys Darius Ulickas 2026-ųjų metų savivaldybės biudžetą vertina vienareikšmiškai teigiamai ir pabrėžia, kad lėšos rajone paskirstytos racionaliai bei proporcingai. Politiko teigimu, nors lėšų poreikis visose srityse visada yra didesnis nei galimybės, šis finansinis planas užtikrina svarbiausią tikslą – sėkmingą valstybės deleguotų ir savivaldybės savarankiškų funkcijų vykdymą.
„Be jokios abejonės, biudžetas gyventojų poreikius atitinka. Svarbiausia užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas, o lėšos tam sudėliotos daugmaž teisingai“, – sakė D. Ulickas, išreiškęs viltį, kad metų eigoje biudžeto pajamų surinkimas bus sėkmingas ar net viršys lūkesčius.
Komentuodamas viešumoje nuskambėjusias diskusijas dėl papildomos paramos Ukrainai skyrimo, tarybos narys buvo griežtas – opozicijos siūlymus jis pavadino „politiniu šou“. D. Ulicko nuomone, tokiais sprendimais bandoma užsidirbti politinių dividendų, o biudžeto formavimo procese negalima tiesiog impulsyviai „iš vienų atimti, o kitiems pridėti“.
Arnas Zmitra (VšĮ „Atrask Raseinius“ buvęs vadovas (politinis komitetas „Tau, kraštieti!“)) : biudžetas atliepia minimalius poreikius, tačiau naujakuriai pokyčių gali ir nepastebėti
Politinio komiteto „Tau, kraštieti!“ atstovas, buvęs VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra 2026 m. rajono biudžetą vertina teigiamai, tačiau neslepia, kad dėl didelių poreikių ir riboto lėšų perskirstymo dalis gyventojų lūkesčių gali likti neišpildyta.
„Manau, jog šis biudžetas atitinka daugumos rajono gyventojų minimalius poreikius, tačiau dėl mažo perskirstymo ir didelių poreikių (pavyzdžiui, greitesniam kelių tvarkymui) dalis gyventojų gali likti nepatenkinti ir nepastebėti pokyčių. Man asmeniškai labai keista, kai Raseinių mieste jau beveik užpildyti Kalnų, Vyturių kvartalai naujakuriais, kurie tikrai įneša nemažai į rajono biudžetą, tačiau jiems nesukuriama net minimali infrastruktūra (šaligatvis, asfaltas, apšvietimas ir pan.). Ten gyvenantys Raseinių gyventojai greičiausiai sakytų, jog jų lūkesčių biudžetas neatliepia.“
Prioritetai ateičiai. A. Zmitra pabrėžia, kad norėtų matyti dar daugiau dėmesio švietimui (pavyzdžiui, kondicionierių įrengimui visose įstaigose, maitinimo perėmimui į savivaldybės rankas), kultūros paveldui bei verslo aplinkai. „Reikia pradėti rimtą diskusiją apie laisvą ekonominę zoną ir sukurti kompensavimo mechanizmą iš savivaldybės biudžeto darbo vietų kūrimui.“
Visgi jis pastebi ir pozityvių pusių: „Tikėtina, kad paprasti rajono žmonės pajaus aktyvesnį kelių žvyravimą ir tvarkymą. Skirtos didesnės lėšos seniūnijoms leis ir seniūnams padaryti daugiau darbų. Taip pat mokiniai pajus naudą, nes dalyvaujamojo biudžeto suma vienai mokyklai didėja iki 2 tūkst. eurų.“
Redakcijos apibendrinimas: tarp rekordinių skaičių ir neišpildytų lūkesčių
Apžvelgus 2026-ųjų metų Raseinių rajono biudžetą bei išklausius tarybos narių ir visuomenės atstovų nuomones, ryškėja dvejopas vaizdas. Viena vertus, rekordinis iždas leidžia savivaldybei užtikrinti stabilumą ir tęsti didžiuosius švietimo bei kelių infrastruktūros projektus. Valdančiosios daugumos akcentuojamas dėmesys bendruomenėms ir augantis „Dalyvaujamasis biudžetas“ rodo siekį labiau įtraukti gyventojus į rajono valdymą.
Kita vertus, aštrios diskusijos tarybos posėdžiuose apnuogino gilias vertybines priešpriešas. Opozicijos priekaištai dėl simbolinės paramos Ukrainai trūkumo bei abejonės dėl turto valdymo efektyvumo (turgavietės pavyzdys) rodo, kad pasitikėjimo tarp politinių jėgų trūksta. Kritiškas žvilgsnis į naujus gyvenamuosius kvartalus bei smulkiojo verslo skatinimą primena, kad už didelių skaičių slepiasi konkretūs žmonės, kurie pokyčių savo gatvėje ar verslo aplinkoje vis dar laukia.
Galiausiai, skaitytojų apklausos rezultatai siunčia aiškų signalą vietos valdžiai – didžioji dalis raseiniškių į šių metų finansinį planą žiūri skeptiškai. Akivaizdu, kad sėkmės matas bus ne patvirtintų milijonų kiekis, o tai, kaip skaidriai ir efektyviai šios lėšos bus panaudotos sprendžiant kasdienes gyventojų problemas.
