Skaitytojų nuomonės: tarp visiško saugumo ir viešosios tvarkos baimių
Šios savaitės apklausos rezultatai rodo, kad raseiniškių saugumo jausmas yra susiskaidęs. Didžiausia dalis respondentų (42,86 %) teigia besijaučiantys visiškai saugiai – jų nuomone, miestas yra ramus, o vaizdo kameros bei apšvietimas efektyviai užtikrina tvarką.
Tačiau likusi gyventojų dalis įžvelgia nemažai spragų. Net 28,57 % apklaustųjų pripažįsta besijaučiantys nesaugiai dėl viešosios tvarkos pažeidimų: juos baugina neblaivūs asmenys, triukšmas daugiabučių kiemuose ar neprognozuojami jaunimo susibūrimai. Likę balsai pasiskirstė po lygiai: po 14,29 % raseiniškių nerimauja dėl eismo kultūros (lakstančių vairuotojų) bei pasigenda didesnio policijos ekipažų matomumo gatvėse.
Komisariato vadovas: „Skaičiai rodo pozityvų lūžį“
Siekdami objektyviai įvertinti padėtį, kalbinome Raseinių rajono policijos komisariato viršininką Orlandą Ščegauską. Jo pateikta analizė patvirtina dalies gyventojų jaučiamą ramybę – bendras policijos iškvietimų skaičius rajone nuosekliai mažėja.
„Jei nuo 2021 metų vidurkis laikydavosi ties 6100–6200 iškvietimų per metus, tai praėjusiais, 2025-aisiais metais, turėjome tik 5362 iškvietimus“, – statistiką vardijo O. Ščegauskas. Nors rajonas didelis, pasak viršininko, Raseiniai savo saugumo rodikliais niekuo nenusileidžia kitiems Lietuvos miestams.
Didžiausia problema – nematoma už uždarų durų
Nors gyventojai apklausoje akcentavo viešąją tvarką, policijos statistika beda į kitą skaudulį. „Numeris vienas“ nusikaltimas Raseinių krašte išlieka smurtas artimoje aplinkoje. Iš 331 pernai pradėto ikiteisminio tyrimo, net 91 atvejis buvo susijęs būtent su šia veika.
Greta smurto rikiuojasi neblaivūs vairuotojai, narkotinės medžiagos bei visoje šalyje dominuojantys internetiniai sukčiavimai. Pasak komisaro, raseiniškiai vis dar dažnai pasiduoda apgaulingoms nuorodoms ar žinutėms, taip prarasdami savo lėšas.
„Karštieji taškai“ ir technologijų galia
Paklaustas apie problemines vietas, O. Ščegauskas nuramino – masiškų netvarkos židinių mieste nėra. Policija nuolat stebi identifikuotas jautresnes erdves ir ten lankosi dažniau. Saugumo jausmą stiprina ir technologijos: „Miestas yra saugomas vaizdo kamerų, o apšviesti ruožai tamsiuoju paros metu yra geriausia prevencija prieš sunkius nusikaltimus, tokius kaip plėšimai, kurių pas mus būna tik vienetai.“
Paradoksas keliuose: baudų nebijoma?
Bene didžiausią atgarsį apklausoje sukėlusi tema – eismo saugumas – policijos darbotvarkėje užima itin svarbią vietą. Nustatomų pažeidimų skaičius šoktelėjo drastiškai: nuo 618 atvejų užpernai iki 1006 pažeidimų praėjusiais metais.
„Žmonių nei baudos, nei atsakomybė negąsdina“, – konstatavo O. Ščegauskas. Dauguma pažeidėjų įkliūva dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais prie vairo, saugos diržų ignoravimo bei neblaivumo vairuojant dviračius. Nors greičio matuoklių įrengimą kuruoja kitos institucijos, policija žada ir toliau vykdyti griežtą kontrolę rankiniais matuokliais bei aktyviu patruliavimu.
Redakcijos apibendrinimas: tarp statistikos ir jausmo
Šios savaitės analizė atskleidžia įdomų vaizdą: statistiškai Raseiniai tampa saugesni (mažėja iškvietimų), tačiau gyventojų lūkesčiai eismo kultūrai ir viešajai tvarkai auga. Akivaizdu, kad saugumas nėra tik „nupieštas“ kamerų tinklas ar apšviestos gatvės – tai ir mūsų pačių sąmoningumas keliuose bei pilietiškumas pranešant apie smurtą ar netvarką kiemuose.
Policija savo darbą dirba, o statistika džiugina, tačiau saugiausi būsime tada, kai eismo taisyklės ir pagarba kaimynui taps savaime suprantama kiekvienam raseiniškiui.
